2018 metais Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu pasirašė politinį dokumentą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa. Jame buvo keliama sąlyga dėl tokio žingsnio susitarti su Rusija.
Europos Komisijos vedamose derybose, nepasiekus pažangos, 2019 metais buvo pasirašytas dar vienas politinis susitarimas dėl sinchronizacijos. Tada numatyta dviejų konvertorių elektros linijose iš Astravo į Lietuvą ir dar dviejų konvertorių iš Lietuvos į Kaliningradą galima statyba. Tikėtasi, sinchronizavus Baltijos šalis, užtikrinti elektros perdavimą į ir iš Kaliningrado. Tai buvo grubi geležinkelio tranzito (visų pirma karinio tranzito) į Kalingradą analogija. Tik čia buvo esminis skirtumas – vietoj vieno geležinkelio koridoriaus ar vienos dujų krypties (vamzdžio) suteikimo, Rusijai numatyta suteikti visą Lietuvos elektros perdavimo sistemą elektros tranzitui į Kaliningradą ir pirmiausia AE Astrave pagamintai elektrai.
Tačiau ir toks siūlymas neišjudino derybų su Rusija. Nors konvertorių statybai buvo numatytos aikštelės bei prijungimai, tačiau pati statyba, laimei, neprasidėjo. Esminis Baltijos šalių sinchronizavimo klausimas – linijų išjungimas su Rusija ir Baltarusija liko neišspręstas.
Situacija ėmė keistis prasidėjus karui Ukrainoje. Lietuvos įmonės nustojo importuoti gamtines dujas vamzdynu ir per SGD terminalą iš Rusijos. „Orlen Lietuva“ pranešė apie naftos importo iš Rusijos atsisakymą. Europos Sąjunga įvedė embargą anglių importui ir dalinį naftos embargą iš Rusijos. Pagaliau bankai atsisakė aptarnauti mokėjimus už elektros importą iš Rusijos į Baltijos šalis ir „Nord Pool“ pranešė, kad stabdo „Inter RAO“ kompanijų prekybą elektros biržoje. Elektros importas iš Rusijos į Baltijos šalis nutrūko. O Lietuva jau nuo 2020 metų sustabdė komercinius elektros srautus iš Baltarusijos.
Karas Ukrainoje padėjo atsisakyti energetinių išteklių priklausomybės nuo Rusijos. Tačiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija tebesaistoma BRELL sutarties, aptarnauja techninius elektros srautus BRELL žiede, tebesilaiko pirminio elektros rezervo iš Rusijos ir elektros perdavimo sistemos tebėra kontroliuojamos iš dispečerinės Maskvoje.
Europos Komisijai Baltijos šalių sinchronizavimas yra tik vienas iš kelių dešimčių energetinių projektų. Jis yra svarbus, siekiant bendros energetinės infrastruktūros ir vieningos europinės elektros rinkos. Kartu siekiama, kad sinchronizacija nepakenktų daug platesniems politiniams ir ekonominiams ES santykiams su Rusija. Tuo tarpu Lietuvos interesas ištrūkti iš priklausomybės Rusijos elektros sistemai yra aukščiausias ne tik energetinio, bet ir nacionalinio saugumo interesas. Nebeturint prekybos elektra su Rusija nelieka ir jokių ekonomimnių argumentų, kodėl reikia ir toliau likti Rusijos elektros energetikos priedėliu. Gėdinga neišjungti elektros linijų su Astravu (Baltarusija) ir Rusija, atidėlioti sinchronizaciją neapibrėžtai ateičiai, kai „Litgrid“ tvirtina, kad galima sinchronizuotis per vieną dieną. O gal tikimasi, pasibaigus karui, atnaujinti Rusijai pelningą prekybą elektra, dujomis ir nafta?
Pirmas pasaulinis karas leido 1918 metais paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Antras pasaulinis karas leido 1940 metų Birželio sukilimui nors ir trumpam vėl pakartoti nepriklausomybės žygį. Pagaliau Sovietų Sąjungos nuosmukis ir ekonomikos reformos atvedė Lietuvą į 1990 Kovo 11-ąją. Karas Ukrainoje sukūrė sąlygas galutinai panaikinti okupacijos liekanas. Tam reikia ne tik baigti griauti okupacinius paminklus, bet ir nutraukti išlikusius saitus kaip BRELL ir tranzito garantijos į Kaliningradą. Karas Ukrainoje baigsis pergale, kai Ukraina išvaduos Donbasą ir atgaus Krymą. Sankcijos Rusijai galėtų būti atšauktos, kai Gruzijai bus gražinta Abchazija ir Pietų Osetija, Moldova atgaus Uždniestrę ir bus panaikinta Kaliningrado aneksija.
Tik demilitarizuotas, laisvas ir demokratiškas Kaliningradas, prisijungęs prie Europos Sąjungos be jokių išskirtinių tranzitų ir sąsajų su Rusija, leis panaikinti Suvalkų koridorių. Gal toks tikslas ir bus Nacionaliniuose saugumo ir užsienio politikos susitarimuose?
