Yra vienas kelias stabdyti šį augimą – skubi energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo parkų plėtra. Iki 2020 metų Ignitis grupė sukūrė iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje 1,7 GW, o Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kartu sudėjus 13,5 GW gamybos pajėgumų . Iki 2030 metų Ignitis grupė numato sukurti atsinaujinančių elektros gamybos pajėgumų Lietuvoje 4,0 GW, o Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kartu paėmus 34,3 GW.
Čia neįskaičiuotos numatomos Ignitis grupės investicijos Jungtinėje Karalystėje. Ignitis grupės investicijų užsienyje sąskaita būtų galima mažinti elektros kainą Lietuvos vartotojams. Kartu Ignitis grupė savo strategijoje teigia, kad „Vidutiniškai tik ~31 proc. suvartojamos elektros energijos 2018–2020 m. buvo pagaminta šalies viduje. Mažas šalies viduje pagaminamos elektros energijos kiekis didina poreikį vystyti AEI gamybos pajėgumus Lietuvoje.“
O su plėtra į atsinaujinančius energijos išteklius Lietuvoje, švelniai tariant, neskubama – 700 MW jūrinis vėjų parkas kaip ir 5 agregatas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje numatomi tik 2030 metais. Jūrinio vėjų parko projekto 8 metų kalendoriuje 2 metai skirti poveikio aplinkai vertinimo programai.
Penkto Kruonio agregato statyba yra atidėliojama nuo 2012 metų ir planą šią statybą ištęsti į 8 metus negalima pavadinti kitaip kaip tik sabotažu. 73 proc. Ignitis grupės akcijų priklauso valstybei ir jas valdo finansų ministerija. Tačiau 5 iš 7 stebėtojų tarybos narių yra nepriklausomi ir užsieniečiai. Nenuostabu, kad Ignitis grupė siekia tik kuo geresnių finansinių rodiklių ir ignoruoja Lietuvos vartotojų interesus bei šalies energetinį saugumą. Kuo didesnės energijos kainos, tuo didesni pelnai. Ignitis grupės 2021 metų EBITDA (pelnas prieš mokesčius) buvo 335,5 milijonia Eurų. Šiandien Ignitis grupė tapo naujuoju LEO.
Antras klausimas . Kodėl nenutraukiamos elektros linijos iš Astravo ir Baltarusijos?
Kodėl elektros sistemos valdymas paliekamas dispečerinei Maskvoje?
Kodėl nesitraukiama iš BRELL?
Ukraina vasario 24 dieną izoliuoto režimo bandymui išjungė elektros linija su Rusija ir Baltarusija, o kovo 16 dieną kartu su Moldova ir nepripažinta Padniestrės respublika bei ten esančiomis Rusijos „taikos palaikymo pajėgomis“ sinchronizavosi su Europa. Ukraina nebūdama ES nare per tris savaites pasiekė tai, ko Lietuva, nesugeba įgyvendinti būdama ES nare nuo 2004 metų.
Elektros linijos iš Baltarusijos ir BRELL kilpa pirmoje eilėje politinis, bet ne energetinis klausimas.
BRELL kilpa tai energetinė okupacija, kuri po Kovo 11 tęsiasi iki šiandien. AE Astrave yra agresijos aktas prieš Lietuvą. Elektros linijos iš Baltarusijos, tai atviri vartai priešui iš Astravo į mūsų rinką ir elektros sistemą.
Abu šie klausimai susiję ir yra skiriami valdžios vyrams ir moterims. Nesinori tikėti, kad atsakymų į šiuos klausimus nėra iš blogos valios, o yra tik nesusigaudymas situacijoje. Augant elektros kainoms, importas iš AE Astrave ims atrodyti kaip dykumoje žaliuojanti oazė. Bus didžiulis ekonominis spaudimas importuoti pigesnę elektrą.
Tik išjungtos ir išardytos elektros linijos iš Baltarusijos padėtų atlaikyti tą spaudimą. Kai bus susitarta dėl paliaubų ar pasiekus taiką Ukrainoje, kaip tada ES ir NATO leis Lietuvai išjungti elektros linijas iš rytų? Ar „absoliuti Astravo blokada“ netaps formule „Aukštos elektros kainos plius elektros linijos į Baltarusiją lygu pigus importas iš Astravo“?
