Arvydas Sekmokas: Priešas už vartų

Pirmoji krizė buvo 1990 metais, kai Sovietų Sąjunga nutraukė naftos tiekimą į Lietuvą ir 80 procentų apribojo gamtinių dujų tiekimą. Ėmė stigti degalų – gatvėse labai sumažėjo transporto. Trūkstant dujų, miestuose nutrauktas karšto vandens tiekimas. Kadangi buvo šiltas pavasaris, centrinio šildymo jau nebereikėjo. Lietuva, būdama Sovietų Sąjungos dalimi, išvengti šios krizės negalėjo. Tai buvo kaina už Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. Tačiau į šią krizę buvo atsakyta – 1993 metais imtasi statyti Būtingės naftos terminalą. Nors ir nelengvai, 1999 matais jis buvo baigtas ir beveik neliko pavojaus, kad Lietuva galėtų likti be degalų.

Antrosios krizės ištakos buvo 2002 ir 2004 metai, kai Lietuvos dujos buvo privatizuotos, po 34 procentus akcijų pardavus Vokietijos E-On Energie ir Rusijos Gazprom. Sandoriai buvo sudaryti premjero A.Brazausko pastangomis, žadant, kad dujos Lietuvai bus pigiausios Europoje. Kad tai buvo naivu, galima spręsti iš to jog Esene, reprezentacinėjė E-On viloje stovėjo Gazprom dovana – medinė rusiškos meškos statula, laikanti vodkos butelį. Priklausomybės nuo privačių investuotojų ir rusiškų dujų pasekmes Lietuva pradėjo jausti jau 2005 metais, kai dujų kaina nuo 0.24 Lt už kubinį metrą pašoko iki 0.42 Lt už kubinį metrą, o 2013 metais pasiekė 1.32 Lt. už kubinį metrą ir tapo viena aukščiausių Europoje.

To paties premjero A.Brazausko pastangomis Lietuvos skirstomieji elektros tinklai buvo suskaidyti į Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus ir 2003 metais Vakarų skirstomieji tinklai privatizuoti, juos pardavus NDX Energija, o paprasčiau Maximai.

2008 metais prasidėjo jau premjero G.Kirkilo inicijuota garsioji LEO istorija, kai privatus investuotojas NDX Energija gavo 38,3 procentų LEO LT akcijų. Valstybei liko 61,7 procentų akcijų, tačiau realiai LEO kontrolę perėmė NDX Energija, kuri siekė žymiai padidinti elektros kainas.

Trečiosios krizės požymiai Lietuvoje pasirodė 2021 metais, kai dujų ir elektros kainos pradėjo kilti. Dujų kaina 2022 sausį palyginus su 2021 sausiu padvigubėjo, o elektros kainos per tą patį laiką pašoko maždaug 2,5 karto.

Valstybei siekiant susigrąžinti elektros sektoriaus kontrolę, 2009 metais LEO LT buvo likviduota. Valstybė išpirko NDX priklausančią akcijų dalį. Tų pačių metų pabaigoje, uždarius Ignalinos AE, buvo prarasta didelė savo elektros generacijos dalis ir elektra brango 30 procentų. Siekiant išsaugoti savą elektros gamybą buvo dedamos pastangos statyti naują - Visagino AE. 2011 metais buvo pritrauktas strateginis investuotojas Hitachi. Deja, Visagino projektas žlugo dėl užsienio inspiruoto ir partijų rinkiminei kovai panaudoto referendumo.

Į dujų kainų augimą Lietuva atsakė dviem veiksmais. Pirmu – pasinaudodama ES trečiuoju energetikos paketu, nacionalizavo Lietuvos dujas, išpirkdama akcijas iš E-On Energie ir Gazprom. Antru – pradėjo statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Pabaigus terminalą 2014 metais, per jį buvo pradėtas suskystintų gamtinių dujų importas ir dujų kaina krito vidutiniškai 15-23 proc. Lietuva įveikė krizę ir tapo atspari Rusijos dujų šantažui.

Trečiosios krizės požymiai Lietuvoje pasirodė 2021 metais, kai dujų ir elektros kainos pradėjo kilti. Dujų kaina 2022 sausį palyginus su 2021 sausiu padvigubėjo, o elektros kainos per tą patį laiką pašoko maždaug 2,5 karto. 2022 liepą dujos pabrango dar beveik 3 kartus, o elektra beveik 5 kartus. Pastebimai pakilo ir degalų kainos transportui.

Liko apsirūpinimo galimybė iš atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ir vėjo. Kodėl iki šiol tai nebuvo pakankamai išnaudota?

Valstybės pritaikė 54 centų kompensaciją dujų kainai ir 9 centų kompensaciją elektros kainai iki 2022 metų pabaigos buitiniams vartotojams. Verslui kompensacijų skirta nebuvo ir prasidėjo pirmieji veiklos stabdymai. Sumaištį elektros rinkoje, augant elektros kainoms, sukėlė pradėta, atidėta, pratęsta ir dar kartą atidėta vadinamoji liberalizacija, kai vartotojai buvo verčiami pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Dujas Lietuva pirko pasaulinėmis kainomis globalioje rinkoje ir vienintelis kelias į žemesnes dujų kainas galėjo būti savų skalūninių dujų išgavimas. Deja, Lietuva, ne be užsienio įtakos, to atsisakė ir paskelbė amerikiečių kompaniją Chevron nepageidaujama. Referendumo dėl atominės energetikos rezultatai tapo barjeru jos plėtrai ir galimai žemesnėms elektros kainoms.

Liko apsirūpinimo galimybė iš atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ir vėjo. Kodėl iki šiol tai nebuvo pakankamai išnaudota? Atsakymas yra Lietuvos energetikos bendrovėje Ignitis grupė.

Ignitis grupė 2020 metais iš atsinaujinančių energijos šaltinių 13,5 GW elektros generacijos pajėgumų turėjo užsienyje, o Lietuvoje 8 kartus mažiau - tik 1,7 GW generacijos. 2030 metais Ignitis grupė užsienyje planuoja investuoti ir turėti 35,6 GW generacijos iš atsinaujinančių išteklių, o Lietuvoje 9 kartus mažiau - tik 4 GW. Čia neįtraukti investavimo planai į Moray West jūrinio vėjo parką Didžiojoje Britanijoje.

Ignitis grupė ignoravo ir ignoruoja nacionalinio saugumo bei vartotojų interesus ir vietoje gyvybiškai būtinų investicijų į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje ieško pelnų svetimose rinkose. Ignitis grupė yra atsakinga už genereacijos trūkumą Lietuvoje, už trejus metus vėluojantį Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, už dešimtmetį vilkinamą Kruonio HAE penkto agregato statybą. Ignitis grupė yra bendrovė, kurioje valstybė turi 73 procentus akcijų, o jas valdo Finansų ministerija. Jau trečia Vyriausybė iš eilės nevaldo Ignitis grupės, palikusi tai laisvai rinkai, ir todėl visa Lietuva moka ir mokės aukštą elektros kainą, o vilniečiai – aukštą šilumos kainą.

Energijos kainos dar ne vienus metus liks aukštos, jeigu ne labai aukštos. Reikia imtis veiksmų, kad nereikėtų kompensacijų mokėti ne tik ateinančiais, bet dar keletą metų.

Apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą rašoma Lietuvos energetinės nepriklausomybės startegijoje patvirtintoje 2018 metais ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, Vyriausybės patvirtintame 2019 metais. Abu šie strateginiai dokumentai neatitinka visiškai naujos energetinės tikrovės su aukštomis energijos kainomis, būtinomis kompensacijomis vartotojams (o gal ir verslui), bent jau laikinu taršių energijos išteklių naudojimu ir vykstančiu Rusijos energetiniu karu prieš Europą.

Energijos kainos dar ne vienus metus liks aukštos, jeigu ne labai aukštos. Reikia imtis veiksmų, kad nereikėtų kompensacijų mokėti ne tik ateinančiais, bet dar keletą metų. Reikalingas naujas planas, kaip Lietuva skubiai – per artimiausius metus (šios valdžios kadenciją) išvystys pakankamą energijos gavybą iš atsinaujinančių išteklių.

Energetinio karo ir energetinės krizės akivaizdoje yra neleistina toliau žaisti laisvą rinką ir pasikliauti, galbūt, ateisiančiais investuotojais. Greičiau galime sulaukti dar vienos Perlas Energijos. Bandymai pasikliauti investuotojais energetikos sektoriuje dažniausiai nepasiteisindavo. Tai ir Lietuvos dujų pardavimas E-On bei Gazprom , Vakarų skirstomųjų tinklų pardavimas Maxima grupei, LEO LT kūrimas su ta pačia Maxima, Vilniaus šilumos tinklų nuoma Dalkia.

Energetinis saugumas reikalauja, kad valstybė patikimai kontroliuotų energetikos sektorių ir nepaleistų jo į visiškai laisvą rinką.

Atėjus į energetikos sektorių privačiam verslui energijos kaina visada kildavo. Privatus verslas dirba efektyviau, gina savo interesus, tačiau neprisiima atsakomybės už energetinį saugumą ir vartotojų interesus. Lietuvoje konkurencija energetikos sektoriuje nepakankama, o reguliavimas buvo ir tebėra silpnas todėl negali suvaldyti ne tik privačių investuotojų, bet ir tokių valstybinių monopolijų kaip Ignitis grupė. Vartotojai už tai moka aukšta kaina, o valstybė - bylinėjimosi išlaidomis. Energetinis saugumas reikalauja, kad valstybė patikimai kontroliuotų energetikos sektorių ir nepaleistų jo į visiškai laisvą rinką.

Valstybė įgaliojusi savo valdomas įmones pastatė Būtingės terminalą, LNG terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, Elektrėnų 9-tą bloką. Pagaliau ta pati I.Šimonytės vyriausybė per Energetikos ministerijos valdomą EPSO-G pastatė 500 kilometrų fizinį barjerą prie Baltarusijos sienos, o jos dukterinė bendrovė Energy Cell stato energijos kaupimo įrenginių sistemą, reikalingą sinchronizacijai. Vėjų ir saulės parkai nėra kosminės technologijos. Ta pati Ignitis grupė, Epso-G ar jų dukterinės bendrovės visiškai pajėgios per metus laiko pastatyti, prijungti ir paleisti vėjų ir saulės parkus, kurių bendra instaliuota galia siektų 1 GW. Toks projektas neabejotinai atsipirktų ir žymiai padidintų energetinį saugumą.

Pakankama sava elektros energijos generacija yra ne tik energetinis projektas, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Rusija pradėjo energetinį karą prieš Europą. Priešas už vartų. Tas priešas tai AE Astrave. Jau pasigirdo pasisakymai apie būtinybę pigiai importuoti elektrą iš AE Astrave. Seime agituojama už pirmalaikius Seimo rinkimus. Gali būti, kad elektros importo iš Astravo klausimas taps rinkiminės kovos lauku.

Pigi elektra nebus veltui. Rusija reikalaus, kad būtų užtikrintas elektros perdavimas iš Rosbelo per Lietuvą ir Kaliningradas neliktų izoliuotas. Ar Vakarų sąjungininkai paklus Rusijos reikalavimams? Ar Lietuva turės politinės valios atsilaikyti ir netapti pilka tranzito zona? Pakankama sava elektros generacija didintų Lietuvos atsparumą.