Estų pamokos
Estijoje 2000 metais taip pat sukilo medikų bendruomenė, vyko didžiuliai protestai, Sveikatos apsaugos ministras turėjo pasitraukti ir išvykti dirbti į vieną iš ambasadų. Tačiau pertvarka buvo įvykdyta, puikiai veikia ir šiandien. Jau įprasta, kad estų sėkmės istorijas mes stebime ir vertiname, tačiau jų kelio pamokas perimti ir jomis pasinaudoti – vis nedrįstame. Būtent Estijoje šiuo metu veikia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, kurį sudaro 20 valstybinių ligoninių, o iš kitų įstaigų paslaugos perkamos tik tada, kai šios ligoninės jų užtikrinti negali.
Lietuvos pasirinktas kelias labai panašus į estišką modelį. Lietuvos Respublikos Konstitucija tiesiogiai 53 straipsnyje įtvirtina, jog būtent valstybė turi užtikrinti, kad veiktų pakankamas sveikatos priežiūros paslaugų tinklas – įstatymu turi būti nustatyta piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarka. Tačiau Konstitucija nenustato valstybei amžinos pareigos finansuoti ligonines ten, kur jų paslaugoms nėra pakankamo poreikio arba ten, kur paslaugų kokybės lygiui užtikrinti reikėtų nepagrįstai didelių viešųjų finansų išteklių.
Sveikatos paslaugų priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas – natūrali ir neišvengiama pareiga Vyriausybei, tačiau iki šiol tam trukdė tiesioginis Vyriausybės nedalyvavimas ir galimybė savivaldybėms pačioms prisidėti finansuojant nerentabilias gydymo įstaigas. Tačiau optimizavimo tikslas nėra ir negali būti taupymas. Atvirkščiai, efektyvus lėšų naudojimas reiškia, jog valstybė turi atsižvelgti į besikeičiančią demografinę situaciją ir, pavyzdžiui, perorientuoti įstaigų darbą į senstančios visuomenės slaugos paslaugų poreikį, kartu mažesnį prioritetą skiriant toms paslaugoms, kurių poreikis akivaizdžiai mažėja. Tik taip galima efektyviai siekti, jog paslaugos būtų kokybiškos, teikiamos laiku ir būtų pasiekiamos maksimaliai plačiam piliečių ratui.
Reikėtų paminėti ir tai, kad iki šiol buvę 4 ligoninių restruktūrizacijos etapai nepasiekė tų rezultatų, kurių buvo tikėtasi.
Mažiau išvengtinų mirčių
Suformavus antrinio lygio stacionarinių paslaugų tinklą, kurį jau spėta skambiai sukritikuoti vadinant „ligoninių bankrotu“ ar „privačios medicinos sunaikinimu“ (kas yra netiesa) pacientai dėl sunkių būklių – infarkto, insulto, sunkių traumų – patektų į specializuotas įstaigas laiku. O tai labai svarbu, nes tai leistų, specialistų vertinimu, mirtingumą nuo šių ligų sumažinti 10 proc.
Reformuojant sveikatos sistemą slaugos paslaugų apimtis bus nuosekliai didinama ir labiausiai sukoncentruota kuo arčiau regionų, t.y. kuo arčiau gyvenamosios vietos pacientams.
Derybos dėl darbo poilsio režimo
Didėjanti šeimos gydytojų komanda leis siekti geresnės pacientams teikiamų paslaugų kokybės, skiriant daugiau realaus laiko darbui su jais. Taip pat labai svarbu išlaikyti žmogiškuosius resursus ir dar labiau gerinti medikų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, neseniai pradėtos derybos su profesinėmis sąjungomis dėl naujos šakos sutarties, kurių pagrindinis tikslas – medikai dėl savo darbo specifikos turi turėti geresnį darbo poilsio režimą.
Praėjusiais metais pasirašyta kolektyvinė šakos sutartis su medikų bendruomene buvo pirmoji tokia tarpsektorinė bendradarbiavimo sutartis, po kurios vėliau sekė susitarimai ir kitose srityje – socialinės apsaugos bei švietimo. Šis susitarimas ir praėjusį metų gruodį pasirašytas specialus šios sutarties priedas, kuri numatė, kaip konkrečiai turi didėti medikų atlyginimai nuo šių metų gegužės. Jos pagrindu buvo parengtos ir specialios rekomendacijos, kaip turėtų būti didinami atlyginimai medikams. Pavyzdžiui, viena iš jų – didinant atlyginimus ir panaudojant tam skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, prioritetas turi būti skiriamas mažiausiai uždirbantiems, kas leistų mažinti atlyginimų netolygumus.
Moderni vadyba
Mažiau įtakos turinti, bet ne ką mažiau svarbi sveikatos sistemai yra efektyvesnė ir geresnė sveikatos priežiūros įstaigų valdysena. Tuo keliu jau irgi einame. Pavyzdžiui, nuolat tobulinama e. sveikatos sistema, kad per ją būtų galima kuo daugiau paslaugų atlikti, išrašyti el. dokumentų, kaip yra įprasta daugelyje pažangių pasaulio ir Europos šalių. Taip pat neabejotinai svarbu ir modernių vadybos sistemų diegimas gydymo įstaigose kaip, pavyzdžiui, LEAN, kas irgi yra daroma ir bandoma išjudinti tas įstaigas, kurios vengia eiti tokiu keliu.
Reikėtų paminėti ir tai, kad iki šiol buvę 4 ligoninių restruktūrizacijos etapai nepasiekė tų rezultatų, kurių buvo tikėtasi. Ir būtent todėl dabar tenka priimti kardinalius bei nepopuliarius žingsnius sveikatos priežiūros srityje. Svarbiausia yra nepamiršti, jog sveikatos priežiūra, teikiama gydymo įstaigose ir profesionalių medikų, lemia vos 20 proc. visos mūsų sveikatos. Tad „pertvarkos“ reikia ne tik sveikatos sektoriuje, bet ir kasdien prisiminti save, nepamiršti palepinti, deramai rūpinti savimi ir savo artimaisiais.
Asta Kubilienė yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
