Įsivaizduokime situaciją, kuomet įsigytas naudotas automobilis sugenda pačią pirmą dieną. Nusiperkate automobilį, vykstate juo namo, o nuvažiavus 150 kilometrų, automobilis ima gesti ir galiausiai sustoja. Su tokia situacija susidūrė vieno naudoto automobilio pirkėja. Nutempus automobilį į autoservisą, paaiškėjo, kad automobilio remontui reikalinga suma viršija pusės automobilio kainą.
Prieš pusę metų išnagrinėtoje byloje Nr. E3K-3-307-1075/2018 kasacinis teismas dar kartą įtvirtino naudotų automobilių pirkėjams bei pardavėjams aktualias teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, aiškinimo ir taikymo taisykles, kurias pravartu žinoti visiems.
Kad ir kaip būtų keista, pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimai buvo palankūs ne automobilio pirkėjai, o automobilio pardavėjui. Teismai išaiškino, kad pirkėja prieš įsigydama automobilį privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) bei įvertinti aplinkybę, jog eksploatuojant mechanizmai natūraliai dėvisi, o ji perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo.
Teismų vertinimu, ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir atidžiai, nes nepasinaudojo galimybe patikrinti automobilį būtent specializuotame servise, todėl ji pati prisėmė riziką, jog perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Teismai nurodė, kad pirkėja, įsigydama ne vienerius metus naudotą automobilį (šiuo atveju automobilis buvo 10-ies metų senumo), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas.
Vis dėlto paskutinės instancijos – kasacinio teismo argumentai buvo palankūs automobilio pirkėjai. Kasacinis teismas išaiškino, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
Taigi kasacinis teismas laikėsi pozicijos, kad nors naudotam daiktui keliami mažesni kokybės reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad norint tą kokybę išgauti, pirkėjas turi įdėti papildomų pastangų.
Svarbu paminėti, kad dažnai perkant naudotą automobilį pasirašoma standartinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nėra detalizuojami automobilio turimi trūkumai. Neretai apsiribojama formuluote „trūkumų nėra“. Tokiais atvejais teismas turi nustatyti, kokiu tikslu buvo perkamas automobilis ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui.
Pavyzdžiui, jeigu automobilis buvo perkamas pridavimui į metalo laužą, natūralu, kad sulūžęs vairas nesukels problemų, tačiau, jeigu, kaip aptariamoje byloje, pirkėja įsigijo automobilį turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, ji pagrįstai turėjo teisę tikėtis, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos, o ne pirmąją įsigijimo dieną užges.
Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti, ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.
Dėl pirkėjo pareigos prieš įsigyjant automobilį patikrinti jį specializuotame autoservise, kasacinis teismas pasisakė, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę.
Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
Tuo atveju, kai pardavėjas neinformuoja pirkėjo apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nėra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį.
Taigi, ką turi įrodyti pirkėjas? Pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t.y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.
O ką turi įrodyti pardavėjas? Pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus.
Sudarant naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjui žinotina, kad šalia kitų būtinų nurodyti duomenų, tokių, kaip kaina, pirkėjo ir pardavėjo rekvizitai, rida, privalu nurodyti ir transporto priemonės trūkumus. Kitu atveju, net ir po automobilio pardavimo, jis liks atsakingas už trūkumus, egzistavusius iki automobilio perdavimo, jeigu pirkėjas dėl jų negalės naudoti automobilio pagal paskirtį.
Asta Repšienė yra „Temidės namų“ teisininkė.