Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Asta Repšienė: Planuojate skirtis? Laukia naujovės

Santuokos nutraukimo atvejų skaičiui Lietuvoje išliekant stabiliam (2017 m. 20 000 santuokų teko apie 8 000 ištuokų atvejų), nuo 2020 metų, kai įsigalios Mediacijos įstatymo nauja redakcija, Lietuvos teisinėje sistemoje įvedamas naujas institutas – privalomoji mediacija.
Asta Repšienė
Asta Repšienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Privalomoji mediacija – tai būdas padėti ginčo šalims – sutuoktiniams, patiems išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius reikalus, padedant tarpininkui – mediatoriui. Pažymėtina, kad privalomoji mediacija nepalies tų porų, kurios nuspręs skirtis bendru sutarimu, tačiau taps privaloma toms poroms, kurioms dėl skyrybų sąlygų nepavyks susitarti „gražiuoju“.

Dar neįsigaliojo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomosios mediacijos taisykles, tačiau jau dabar esama skirtingų nuomonių dėl jos reikalingumo ir efektyvumo.

Viena vertus, mediacija siekiama pačias ginčo šalis skatinti ieškoti kompromiso, abipusių derybų keliu tenkinant abiejų ginčo šalių poreikius. Jos tikslas – su mediatoriaus pagalba kartu spręsti ginčą, siekiant taikaus santuokos nutraukimo susitarimo. Tuo metu teisminio proceso metu gali susiklostyti situacija, kuomet ginčo šalims nesutariant dėl kokių nors santuokos nutraukimo sąlygų, jas savo nuožiūra nustatys teismas, palikdamas nepatenkintas abi šalis. Dar daugiau, mediacijos procese nereikalingi ginčo šalių „nuodėmes“ pagrindžiantys įrodymai. Apskritai, mediacijos procese nereikalingi jokie dokumentai, pažymos.

Kita vertus, privalomoji mediacija ir taip psichologiškai sudėtingą santuokos nutraukimo procesą dar labiau pailgins, nes tai dar vienas žingsnis, kurį privaloma atlikti. Mediacijos procesas pareikalaus ir daugiau finansinių išteklių, nes tik už pirmąsias keturias mediacijos paslaugų valandas bus apmokama iš valstybės biudžeto. Jeigu pasibaigus šiam laikui susitarimas dėl taikaus ginčo dar nebus pasiektas, ginčo šalys galės toliau savanoriškai tęsti mediaciją, tačiau jau savo lėšomis.

Pažymėtina, kad tam, jog privalomasis mediacijos procesas įvyktų, yra būtinas abiejų šalių sutikimas.

Todėl, jeigu, pavyzdžiui, besiskiriantis vyras nesutinka pasinaudoti privalomąja mediacija, tuomet besiskirianti moteris turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.

Tik laikas parodys, ar privalomosios mediacijos taikymas sprendžiant šeimos ginčus bus efektyvus, o planuojantys išsituokti, bet nenorintys ilgesnio skyrybų proceso, turėtų suskubti tai padaryti iki 2020 m. sausio 1 d., kai įsigalios Mediacijos įstatymo nauja redakcija, įtvirtinanti privalomą mediacijos taikymą sprendžiant šeimos ginčus.

Asta Repšienė yra „Temidės namų“ teisininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais