Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 2811 straipsnio 1 dalis nustato: „tas, kas vairavo <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, <...> baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Neretai padaręs šią nusikalstamą veiką, asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, susitaikius arba pagal laidavimą. Tačiau išvengti automobilio konfiskavimo, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, galimybė yra labai maža.
Baudžiamojo kodekso normos nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl nuteisus neblaivų vairavusį asmenį, transporto priemonė paprastai turi būti konfiskuojama. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018 ir kt.).
Išimtine aplinkybe, pavyzdžiui, gali būti pripažintas faktas, kad padaryta nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinis ir asmeniui nebūdingas poelgis. Be abejo, tai reikės įrodinėti teisme.
Kaip sprendžiamas automobilio likimas, jeigu neblaivus asmuo vairuoja ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį? Ar tai reiškia, kad automobilis negali būti konfiskuotas? O jeigu gali, ar tai teisinga, kad nukentėtų automobilio savininkas, kuris nėra atsakingas už vairavusiojo veikas? Bendroji taisyklė yra ta, kad padarius nusikalstamą veiką pasinaudojus tretiesiems asmenims priklausančia priemone, ji nėra konfiskuojama, tačiau iš kaltininko išieškoma transporto priemonės vertę atitinkanti suma. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tokiu būdu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti, teisės. Kartu toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).
O jeigu transporto priemonės vertė yra labai didelė, ar galima tikėtis, kad automobilis nebus konfiskuotas, arba bus išieškoma tik dalis automobilio vertės? Ne, teismai paprastai į transporto priemonės vertę neatsižvelgia. Vadovaujantis teismų praktika, automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia konfiskavimo instituto taikymą. Tai, kad automobilio konfiskavimas sukelia finansinių ar kitokių suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, jo šeimai, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Kita vertus, jeigu konfiskuojamo automobilio vertė išties didelė ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas gali pažeisti proporcingumo principą, tokiu atveju į tai atsižvelgiama skiriant bausmę, derinant konfiskavimą su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Kartu pažymėtina, kad, jeigu įkliuvęs kaltininkas vairavo automobilį, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jo sutuoktiniui, automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis bus konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kad jis yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas, nukentėjusiam sutuoktiniui pageidaujant, gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Kaip sprendžiamas automobilio likimas, kuomet kaltininkas moka lizingo įmokas? Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį lizingo sutarties pagrindu perkamas turtas lizingo gavėjui nuosavybės teise pereina tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Vadinasi, asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, ir dar nebaigusiam mokėti įmokų, t. y. netapus savininku, automobilis konfiskuojamas negali būti. Taigi, ir šiuo atveju iš kaltininko turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti suma.
Tačiau, ar visais atvejais trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuota? Tikrai ne visais. Baudžiamajame kodekse yra reglamentuota grupė sąlygų, kurias atitikus, trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuotas. Vienas iš tokių sąlygų yra atvejis, kuomet perleisdamas turtą kaltininkui, trečiasis asmuo žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti. Vadinasi, kai turtą perleido neapdairiai. Pavyzdžiui, jeigu lizingo bendrovė, žinodama apie lizingo įmokų mokėtojo praeityje padarytas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, sudarys su juo lizingo sutartį, teismas gali svarstyti lizingo bendrovės rizikos pagrįstumą bei pagal tai spręsti apie konfiskavimo instituto taikymą.
O jeigu kaltininkas nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę parduos, ar padovanos norėdamas išvengti konfiskavimo? Šiuo atveju pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas taikomas ne tik tuomet, kai transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, bet ir tuo atveju, kai automobilis, yra paslėptas, realizuotas ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba jį tą konfiskuoti būtų netikslinga. Visais šiais atvejais bus išieškoma automobilio vertė.
Neretai konfiskuodami automobilį, teismai skiria ir kitą bausmės tikslus leidžiančią pasiekti, visuomenės saugumą ir teisės pažeidimų prevenciją galinčią užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, skiriama nuo vienerių iki trejų metų.
Apibendrinant, neblaivumas kainuoja, ir tą kainą sumokėsite tik Jūs.
Asta Repšienė yra „Temidės namų“ teisininkė.
