Pagrindinė taisyklė, kuria remiantis apskaičiuojamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra ta, kad išlaikymo dydis turi būti, pirma, proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, antra, jo tėvų turtinei padėčiai.
Taigi, pirmasis pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kuo remiantis teismas darys išvadas apie būtinųjų poreikių dydį? Ar būtina rinkti čekius, sąskaitas už vaikui pirktą maistą, drabužius, vaistus? Ne, nėra būtina pagrįsti minimalių vaiko poreikių. Teismas laiko, kad išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra akivaizdžios ir savaime suprantamos.
Tačiau jeigu vaikas turi ne tik būtinųjų, bet ir specifinių poreikių, pavyzdžiui, lanko būrelius, turi individualių sveikatos problemų, kurioms šalinti reikalingos lėšos ar pan., tuomet tokius poreikius, jeigu prašoma juos tenkinti, jau reikės įrodyti, o išlaidas jiems – pagrįsti. Šios išlaidos turi būti grindžiamos medicininiais, mokėjimo ar kitais rašytiniais dokumentais.
Pažymėtina, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas – 400 eurų). Vadinasi, 200 eurų vaikui skiria mama, 200 eurų – tėtis. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinuosius vaiko poreikius.
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t.y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.
Taigi, apibendrinant, būtinosioms vaiko išlaidoms galite reikalauti 200 eurų iš vaiko tėvo (motinos), nepagrindžiant tokios sumos rašytiniais dokumentais, o taip pat specialiosioms vaiko išlaidoms galite reikalauti pusės tiek, kiek kainuoja patenkinti vaiko specialiuosius poreikius, kuriems pagrįsti jau turėtumėte pateikti teismui rašytinius dokumentus.
Antrasis pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo tėvų turtinė padėtis. Turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant ne tik į darbo užmokestį, bet ir į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius.
Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Net jeigu vengiantis teikti išlaikymą vaiko tėvas niekur nedirba, tai nėra priežastis jam neteikti išlaikymo vaikui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu vaiko tėvas nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, jis turi visas galimybes dirbti apmokamą darbą ir gauti nuolatines pajamas. Jis privalo dėti pastangas darbo paieškoms, o ne perkelti visą išlaikymo naštą vaiko motinai, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Taigi, jeigu vaiko tėvas negauna nuolatinių pajamų, tikėtina, kad teismas nepriteis didesnio išlaikymo, tačiau nebus taip, kad jo nepriteis visai, todėl visuomet patartina surinkti kuo daugiau įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, nes Jūsų pateikti išlaikymo būtinumo argumentai teismui galbūt pasirodys svarbesni už vaiko tėvo pajamų neturėjimą.
Kiek kainuoja kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo? Gera žinia ta, kad tokio pobūdžio bylose žyminio mokesčio nėra, todėl kainuos tik teisininkų paslaugos, jeigu nuspręsite jomis pasinaudoti.
Asta Repšienė yra „Temidės namų“ teisininkė.