Precedentas tokiose bylose jau suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) šių metų vasario mėn. paskelbtose nutartyse. Tai reiškia, kad teismo nutartys tapo teisės aiškinimo šaltiniu, turinčiu teisės normos galią. Šiose nutartyse nustatyta, kad pase ir asmens tapatybės kortelėje asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lietuviškais ir nelietuviškais rašmenimis nesugramatinta forma.
Nors Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas asmens duomenis šiuose dokumentuose leidžia rašyti tik vartojant lietuviškus rašmenis, Vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Konstitucinio Teismo (KT), t. y. pagal teisinę galią viršesne už įprastinę teisę doktrina (Konstitucija yra Lietuvos Respublikos teisės pagrindas ir dalis) ir iš Konstitucijos kildinama asmens teise į privatų ir šeimos gyvenimo principą, taip pat rėmėsi Europos Sąjungos teise.
Esminis argumentas – skirtinga vienos šeimos narių pavardžių rašyba gali sukelti rimtų nepatogumų profesiniame ir privačiame gyvenime, pvz., vykstant į kitas šalis oro uostuose ar pan.
Jau 2009 m. KT priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatęs, kad vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečių pasuose rašomi lietuviškais rašmenimis, turi teisę nustatyti, kad tų pačių dokumentų kitų įrašų skyriuje asmenų vardus ir pavardes galima rašyti ir nelietuviškais rašmenimis nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.
Kodėl turėtų būti leidžiama tokia alternatyvi pavardės rašyba? Esminis argumentas – skirtinga vienos šeimos narių pavardžių rašyba gali sukelti rimtų nepatogumų profesiniame ir privačiame gyvenime, pvz., vykstant į kitas šalis oro uostuose ar pan.
Minėtos LVAT nutartys yra privalomos vykdyti, jomis reikia remtis kaip ir bet kokiu kitu teisės šaltiniu. Tai reiškia, kad asmens tapatybės dokumentus išduodanti institucija, sulaukusi žmonių pageidavimų jų pavardes pateikti lotyniškais rašmenimis, turėtų atsižvelgti būtent į LVAT nutartis, tada žmonėms dėl tokių pageidavimų į teismus kreiptis nebereikėtų.
Vis dėlto reikia pastebėti, kad problema išlieka ir ją reikėtų taisyti teisėkūros lygmenyje: reikėtų pakeitimus įtvirtinti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme. Taip būtų išvengta dviprasmybių ir skirtingų problemos sprendimo kelių.
Kol kas bylų dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis nėra daug: mūsų teismas yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis 4 administracinėse bylose. Tikimės, kad išduodant dokumentus bus atsižvelgta į Konstitucinio ir Vyriausiojo administracinio teismų nutartis, o įstatymų leidėjas padarys tinkamas išvadas ir ateityje nebekils panašių daug triukšmo visuomenėje keliančių problemų.
Audrius Bukaveckas yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
