Susitikimuose, kuriuos inicijavo abi pusės, buvo aptarti ministerijoje, savivaldybėse bei mokyklose prasidėjęs pasiruošimas artėjančiai naujų mokslo metų pradžiai. Aštriausias diskusijas sukėlė labai kontroversiškos nuo praėjusių mokslo metų pradžios įsiteisinusios bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo tvarkos („klasės krepšelio“) interpretacijos, kurias ministerijos atstovai pagarsino prieš kelias savaites įvykusiame susitikime su visų Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių atstovais.
Šiame renginyje (beje, į jį švietimo profesinės sąjungos nebuvo pakviestos) iš atsakingas pareigas einančių ministerijos specialistų lūpų nuskambėjo patikinimas, kad ugdymo plano įgyvendinimui skirtas lėšas tam tikromis aplinkybėmis galima panaudoti ir kitoms ugdymo reikmėms, tarp kurių patenka ir mokyklų vadovų atlyginimai.
Ministerijos specialistai, gindami pakitusį požiūrį į finansavimą, teigė, kad „neprotinga“ būtų mokyklai nepalikti „nors kiek finansinio savarankiškumo“
Ši informacija buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, nes svarstant, o vėliau priėmus naują finansavimo tvarką, tie patys ministerijos žmonės kaip didžiausią naujovės pranašumą įvardino pinigų ugdymo planui įgyvendinti atskyrimą nuo kitų išlaidų. Tai, pasak sumanymo autorių, leis visiškai įgyvendinti kiekvienos mokyklos ugdymo planą ir užtikrins visišką mokyklai skirtų mokytojų etatų „padengimą“ pinigais.
Vienu atveju, taip bus sudaromos prielaidos geresnei moksleivių ugdymo kokybei, antru atveju, mokytojams bus užtikrinamas atlyginimas už jų atliekamus darbus. Kartu, toks lėšų atskyrimas, turėjo laiduoti didesnį finansinį mokyklos veiklos skaidrumą.
Dabar gi, ministerijos specialistai, gindami pakitusį požiūrį į finansavimą, teigė, kad „neprotinga“ būtų mokyklai nepalikti „nors kiek finansinio savarankiškumo“. Pasak jų, ugdymo plano įgyvendinimui skirtas lėšas bus galima perskirstyti tik tada, kai bus „pilnai įgyvendintas ugdymo planas“.
Tačiau jie nutylėjo du esminius momentus. Pirma, jokiame teisės akte nėra apibrėžta sąvoka „pilnas ugdymo plano įgyvendinimas“ ir todėl šios aplinkybės tiesiog nėra galimybių įvertinti nei teisiniais, nei kitais kriterijais. O toks neapibrėžtumas sukuria galimybes mokyklų vadovų savivaliavimui įgyvendinant mokyklos ugdymo planą.
Antra, šios lėšos yra skiriamos ne tik pamokų, popamokinių užsiėmimų ar konsultacijų apmokėjimui, bet ir mokėti mokytojams už nekontaktinę veiklą – vadovavimą klasei, pasiruošimą pamokoms, rašto darbų taisymą, kvalifikacijos kėlimą, projektų įgyvendinimą ir t.t.
Apie tariamą šių lėšų trūkumą daugelio mokyklų vadovai rypuoti pradėjo nuo praėjusio rugsėjo 1-osios. O skundai, it mostelėjus burtininko lazdele, nurimo tik prieš praeitų metų gruodžio 31 d., kai jie dosnia ranka ėmė dalinti kalėdines priemokas ir premijas, kurioms daugeliu atvejų pinigų atsirado dėl to, kad mokytojams nebuvo pilnai apmokama už nekontaktinius darbus.
O kai kurių direktorių mostai buvo iš ties dosnūs! Antai pilna burna naują finansavimo tvarką kritikavęs Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius, nors tai ir draudžia teisės aktai, sugebėjo išmokėti kone dviejų mėnesių atlyginimo dydžio premijas ar priedus!
Švietimo profesinės sąjungos griežtai pasisakė prieš taip pasikeitusį ministerijos požiūrį, įvertinę jį kaip neleistiną grįžimą atgal. Ir ne tik išreiškė kritinę nuomonę, bet ir išdėstė ją grindžiančius argumentus – moksleiviams nebus sudarytos geresnės ugdymosi sąlygos, mokytojams nebus apmokama už jų atliekamus darbus, mokyklos finansinė veikla vėl taps neskaidria. Ministras A.Monkevičius ir jo pavaldiniai iš esmės neturėjo ką pasakyti dėl mokytojų atstovų išsakytų argumentų ir pažadėjo į teisės aktus įdėti reikiamus saugiklius.
Pokalbio metu paaiškėjo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pateikusi Vyriausybei ir kitų pataisų nutarimo, susijusio su mokyklų finansavimu, projektui. Dėl nesuprantamų priežasčių apie teiktus pasiūlymus profesinės sąjungos nebuvo informuotos.
Matyti ministerijos bandymas vis labiau nutolti nuo susitarimų, kurie buvo pasiekti su profesinėmis sąjungomis praėjusiais metais derinant mokyklų finansavimo bei mokytojų darbo apmokėjimo pokyčius
Tokio slaptumo priežastys ėmė aiškėti, kai profesinių sąjungų ekspertai savo akimis pamatė aptariamo dokumento projektą. Jame matyti ministerijos bandymas vis labiau nutolti nuo susitarimų, kurie buvo pasiekti su profesinėmis sąjungomis praėjusiais metais derinant mokyklų finansavimo bei mokytojų darbo apmokėjimo pokyčius. Visų pirma, siūloma didinti vidutinę kontaktinių valandų normą mokytojo etatui, sukuriant disbalansą tarp kontaktinio bei nekontaktinio mokytojų darbo.
O juk vienas iš etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tikslų buvo siekis subalansuoti šias veiklas tam, kad mokytojai nebūti apkrauti vien pamokomis! Dėl sunkiai suvokiamų priežasčių siūloma mažinti abiturientams (XII arba IV gimnazinės klasės) skirtų kontaktinių valandų skaičių. O tai ir sumažins moksleivių galimybes tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams, ir apkarpys mokykloms skiriamus mokytojų etatus. Šis mažinimas ypač rėžia akį, matant, kad likusių klasių moksleiviams siūloma didinti kontaktines valandas.
Dar vienas akibrokštas laukė sužinojus apie ministerijos norą jungtinį – ministerijos ir savivaldybės – mažų, turinčių mažiau nei 9 mokinius, klasių finansavimo modelį atidėti iki 2021 metų. Modelio esmė – jei savivaldybė mato būtinybę vienoje ar kitoje mokykloje formuoti mažą klasę, ji turėtų prisiimti ir dalinę finansinę atsakomybę už jos finansavimą. Ir tik tai padarius, trūkstamą lėšų dalį įsipareigotų pridėti ministerija.
Tuo tarpu atidėjimas toliau leis naujai išrinktiems savivaldybių tarybų nariams, nesukant galvos dėl papildomo finansavimo, kelti rankas steigiant mažas klases. O trūkstami finansai vėl bus „sunkiami“ iš mokytojų, verčiant juos žūtbūt taupyti, t.y. mažinant jiems atlyginimus ir neapmokant už dalį dirbamų darbų.
Jau dabar aišku, kad negavus iš ministerijos siūlomų pokyčių pagrindimo, švietimo profesinės sąjungos nepritars siūlymams. O jei mokyklų finansavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai bus priimti neatsižvelgus į profesinių sąjungų nuomonę, tai bus Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pažeidimas.
Tačiau apmaudu yra ne tik dėl to. Naujieji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai, bandydami laviruoti tarp noro gerinti mokyklų finansavimo bei mokytojų darbo apmokėjimo sąlygas ir ne mažesnio noro įtikti bet kokias naujoves kritikuojantiems švietimo darbuotojams, žengę žingsnį pirmyn, jau planuoja du žingsnius atgal.
Audrius Jurgelevičius yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas
