Tenka apgailestauti, kad toks svarbus klausimas tapo būsimų prezidentinių rinkimų kampanijos dalimi, tokiu būdu įnešant sumaišties ir dirbtinai skiriant bei skaldant teisėjų ir prokurorų bendruomenes.
Siekdamas aiškumo, šiuo laišku viešai kreipiuosi į prokurorų bendruomenę, kad atskleisčiau daugiau detalių apie vykstantį procesą, skirtingus galimų sprendinių padarinius bei norėdamas pakviesti visą instituciją bei jos atstovus priimti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete suderėtą kompromisinį sprendimą.
Tolimesnė temos eskalacija neturi jokios prasmės ir yra tik rinkiminis atskirų valstybės politikų žaidimas, išnaudojant Jūsų instituciją ir jos atstovus.
90 proc. atlygio santykis tarp teisėjų ir prokurorų nėra privalomas
Proceso metu daug diskutuota apie tai, kiek galėtų ir turėtų skirtis atitinkamos grandies teisėjų ir prokurorų atlygis, remiantis įvairiomis tarptautinėmis praktikomis.
Dažniausiai pasitaikantis sprendinys – prokurorai, uždirbantys ne mažiau kaip 90 proc. tos pačios grandies teisėjo atlygio.
Turiu atkreipti dėmesį, kad nėra jokių privalomų nuostatų šiam santykiui, valstybės dėl jo gali apsispręsti pačios.
Generalinės prokuratūros nuolatinis ir nė kiek nekintantis reikalavimas šį santykį nustatyti ties 90 proc. riba, gali būti laikomas teisinga siekiamybe šių dienų kontekste, tačiau realūs sprendiniai gali būti ir kitokie.
Nepaisant to, turime vertinti, jog ir Seimas, kiek klausimas svarstytas komitetuose, ir Vyriausybė, ir Prezidentas sutinka, kad prokurorų atlygiai jau netolimoje ateityje turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. teisėjų atlygio.
Prezidento pasiūlyti 90 proc. iš tiesų nėra 90 proc.
Prezidento Gitano Nausėdos pateiktas ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės itin ginamas Prezidento atlygių pokyčio projektas yra nesubalansuotas.
Nors aiškinamajame rašte teigiama, jog „siūlomas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc.“, realybėje, nors ir pajuntama trumpalaikė nauda visiems, tačiau sistema yra pastebimai išbalansuojama – santykinai nedidelei daliai prokuratūros darbuotojų, įskaitant vadovų grandį, numatomas tikslą viršijantis atlygis, kai tuo tarpu daugiau kaip 500 iš 627 prokuratūros darbuotojų gautų gerokai žemesnius atlyginimus, nei tikimasi.
Jeigu kalbėtume apie skaičius, tai, pavyzdžiui, generalinei prokurorei Prezidento pasiūlytas 4,7 pareiginės algos koeficientas sudarytų galimybes mokėti beveik 8400 eurų atlyginimą (prieš mokesčius) ir tai sudarytų apie 95,92 proc. Lietuvos Aukščiausio teismo pirmininko atlyginimo, kai tuo tarpu apylinkės prokurorui, kurių yra 327, nustatomas 2,9 pareiginės algos koeficientas, reiškiantis 5177,66 eurų atlyginimą prieš mokesčius, kuris sudarytų tik 82,86 proc. apylinkės teisėjo atlyginimo.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulinto Vyriausybės varianto sprendiniai
Vyriausybės pasiūlyto varianto stiprioji pusė buvo ta, kad nustatoma minimali riba būtų užtikrinta visose prokuratūros grandyse visiems prokurorams.
Šiame pasiūlyme buvo lyginami apylinkės prokurorai su apylinkės teisėjais, apygardų prokurorai su apygardų teisėjais, vadovai su vadovais, todėl atlygio skaičiavimo metodika labiau subalansuota ir teisingesnė.
Nutarimu buvo siūlyta nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyti ne mažesnį kaip 70 proc., nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažesnį kaip 80 proc., o nuo 2026 m. sausio 1 d. – ne mažesnį kaip 90 proc. prokurorų atlygį lyginant su atitinkamos grandies teisėjais.
Visu pereinamuoju laikotarpiu buvo numatyta ir papildoma galimybė prokurorams mokėti priedus, kurie sudarytų galimybes anksčiau pasiekti 90 proc. santykį, jei įstaigoje dėl priimtų sprendimų būtų sutaupyta lėšų.
Įvertinę valstybės galimybes, taip pat tai, kad sprendinys yra gerokai teisingesnis, tačiau išsitęsęs laike, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) absoliučia balsų dauguma priėmėme sprendimą Seimui teikti kompromisinį pasiūlymą – nuo kitų metų sausio 1 d. užtikrinant visiems prokurorams ne mažesnį kaip 75 proc., o nuo 2025 m. sausio 1 d. ne mažesnį kaip 90 proc. atlygį, lyginant su atitinkamos grandies teisėjo atlygiu.
Tokiu atveju, apylinkės prokuroro (327 prokurorai) atlygis nuo 2024 m. sausio 1 d. siektų ne daugmaž 5177 eurus, kaip pasiūlyta Prezidento, o daugmaž 4695 eurus, tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. papildomai ūgteltų iki daugmaž 5624 eurų ir sudarytų 90% apylinkės teisėjo atlyginimo dydžio; apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro (129 prokurorai) atlygis nuo 2024 m. sausio 1 d. siektų ne daugmaž 5530 eurų, kaip pasiūlyta Prezidento, o daugmaž 4820 eurų, tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. papildomai ūgteltų iki daugmaž 5800 eurų ir sudarytų apie 97% apygardos teisėjo atlyginimo dydžio.
Du etapai per kiek daugiau nei vienerius metus
Prezidento pasiūlytas sprendinys valstybei kasmet kainuotų papildomus 15,9 milijono eurų, tuo tarpu jeigu Seimo posėdžių salėje būtų pritarta komiteto pozicijai, sprendimas 2024 m. pareikalautų daugiau kaip 10,2 milijonų eurų, o 2025 m. – daugiau kaip 17,5 milijonų eurų biudžeto lėšų lyginant su šiandienine padėtimi, vadinasi, prokurorų darbo užmokesčio fondas augtų mažiausiai 1,6 milijono eurų daugiau, nei pasiūlyta Prezidento.
Tai kur kas teisingesnis sprendinys, kuris bus įgyvendintas ne per dvejus metus, kaip teigiama, o per kiek daugiau nei 13 mėnesių nuo šiandien.
Proceso pabaigoje pokytis prokuratūroje būtų išties įspūdingas, ne tik atlieptų ilgamečių darbuotojų poreikius, tačiau ir leistų kur kas lengviau pritraukti naujų specialistų.
Pavyzdžiui, apylinkės prokuroro, turinčio 25 metų stažą, atlygis nuo naujųjų metų padidėtų daugiau kaip 850 eurų į rankas, apygardos prokuratūroje pokytis būtų kiek kuklesnis ir siektų bemaž 600 eurų.
Jeigu į tarnybą būtų priimamas naujai ateinantis žmogus be stažo, lyginant su šiandienine tokio specialisto situacija, atlygio skirtumas siektų net apie 1200 eurų į rankas.
Todėl dar kartą kviečiu visą prokurorų bendruomenę priimti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete suderėtą kompromisinį sprendimą bei pakviesti savo atstovus nebedalyvauti politikų rinkiminėse kampanijose.
