Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Audrius Šapola: Finansiniai sukčiai nesustoja. Kaip neįkliūti į jų pinkles?

​​​​​​​Finansiniai sukčiai šiemet tapo gerokai aktyvesni ir godesni. SEB banko statistika rodo, kad per tris pirmus šių metų mėnesius jie iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 1,1 milijono eurų. Palyginimui, per visus praėjusius metus sukčių padaryta žala siekė 2,1 mln. eurų. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų nepamiršti, kad išvengtume sukčiavimo internete?
Audrius Šapola
Audrius Šapola / SEB banko nuotr.
Temos: 1 Sukčiavimas

Pandemija padarė didelę įtaką daugelio žmonių gyvenimui, daug veiklos paskatino perkelti į internetą. Sukčiai tuo piktnaudžiauja. Naudodamiesi žmonių patiklumu, vienišumu, žinodami, kad daugelis nori užsidirbti pinigų, nusikaltėliai taiko ir gerai žinomus būdus išvilioti pinigus, ir naujas schemas.

Šiandien į sukčių akiratį patenka ir investicinės paslaugos, įmonių susirašinėjimas, skelbimų, pažinčių svetainės, o sukčių aukomis gali tapti kiekvienas – nuo studento iki įmonės vadovo.

Pirmą šių metų ketvirtį daugiausiai nuostolių sukėlė finansiniai sukčiai, kurie taikėsi į įmones. Jos taip neteko per 680 tūkst. eurų – tai daugiau negu pusė visų lėšų, kurias sukčiai įvairiais būdais pasisavino iš Lietuvos įmonių ir gyventojų.

Perėmę verslo partnerių susirašinėjimą elektroniniu paštu, finansiniai sukčiai įtikina lėšas už prekes ar paslaugas pervesti į savo banko sąskaitą, pavyzdžiui, įmonės vardu partneriams pranešdami apie neva pasikeitusį banko sąskaitos numerį ar suklastodami sąskaitą faktūrą. Paprastai, kai įmonės darbuotojai supranta buvę apgauti, lėšos jau būna nukeliavusios sukčiams ir jas susigrąžinti gali būti labai sunku.

Todėl įmonėms svarbu turėti aiškias taisykles, kurios padėtų išvengti tokių apgavysčių. Vienas iš paprastų, bet veiksmingų būdų – gavus informaciją apie naujus partnerio banko rekvizitus, patikrinti šią informaciją telefonu, kuriuo anksčiau bendravote su partneriu. Taip pat vertėtų apie šiuos procesus įmonės darbuotojams periodiškai vis priminti.

Vietoj pelno ir meilės – skylė piniginėje

Antroje vietoje pagal padaromą žalą – investiciniai sukčiai: sausio–kovo mėnesiais iš beveik pusšimčio žmonių jie išviliojo daugiau kaip 260 tūkst. eurų. Į investicinių sukčių pinkles patekę gyventojai nuostolius skaičiuoja tūkstančiais, o kartais – ir dešimtimis tūkstančių eurų.

Maža to, kartą „investavę“ lėšas ir supratę apgavystę, dar pinigų žmonės praranda bandydami savo santaupas atgauti, nes investicinis sukčiavimas dažnai turi kelis etapus. Pirmiausia žmonės įtikinami investuoti dideles sumas, o jiems supratus, kad buvo apgauti, staiga prisistato „gelbėtojai“ – advokatais ar kitais specialistais apsimetantys asmenys, kurie siūlo padėti atgauti sukčiams atiduotas lėšas. Žinoma, jų paslaugos taip pat mokamos. Sukčiai yra gerai perpratę žmogaus psichologiją ir supranta, kad netekus didelių santaupų daugeliui sunku su tuo susitaikyti, todėl svarbu nepalūžti ir nepriimti skubotų sprendimų.

Be to, anaiptol ne visi apgavysčių atvejai patenka į statistiką. Pavyzdžiui, romantinio sukčiavimo aukomis tapę žmonės dažnai dėl to niekur nesikreipia. Tai gali lemti įvairios priežastys – nuo apgavikų šantažo paviešinti privačią informaciją iki baimės patirti gėdą.

Karantino metu ypač suaktyvėję sukčiai dažniau taikosi į vienišas moteris, todėl socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse derėtų įtariau vertinti nepažįstamųjų žinutes, juolab jei tai asmenys iš egzotiškų kraštų, tokių kaip Gana, Nigerija, Saudo Arabija, Turkija, Malaizija. Apsišaukėliai gali prisistatyti kaip tenykščiai gyventojai arba tose šalyse apsistoję verslininkai, kareiviai, inžinieriai. Kurį laiką pabendravus jiems netikėtai nutinka nelaimė ir prireikia finansinės pagalbos. Į tokių sukčių pinkles pakliuvę gyventojai šiemet jau prarado per 130 tūkst. eurų.

Pavojai tyko ir perkant, ir parduodant

Tarp kito pobūdžio sukčiavimų šiemet plinta apgavystės perkant ir parduodant internetu, ypač per skelbimų svetaines. Besitęsianti pandemija toliau skatina pirkimą internetu, tad ir tokių apgavysčių daugėja, keičiasi ir atsiranda naujos jų formos ir būdai. Ant šių sukčių kabliuko 2021-aisiais jau užkibo daugiau kaip pusantro šimto žmonių, kurie patyrė beveik 100 tūkst. eurų nuostolių.

Užsakyta, nupirkta, bet taip ir neatvežta buitinė technika, baldai ir įvairiausi kiti daiktai – tokios apgavystės senos, tačiau itin atidiems reikia būti ne tik perkant, bet ir parduodant daiktus.

Pirkėjais apsimetantys sukčiai įtikina, neva dėl įvairių priežasčių negali pervesti pinigų į banko sąskaitą ir atsiunčia nuorodą į puslapį, kur paprašo gyventojo įvesti savo mokėjimo kortelės ir interneto banko prisijungimo duomenis – neva tam, kad galėtų pervesti pinigus už norimą įsigyti daiktą. Maža to, dažnai žmonių prašoma pakartoti veiksmą kelis kartus, ir taip nuskaičiuojamos keliskart didesnės pinigų sumos.

Todėl svarbu niekada neįvesti savo mokėjimo kortelių ar interneto banko prisijungimo duomenų įtartinose svetainėse gavus nuorodą iš privačių asmenų ir kritiškai vertinti tokius prašymus.

Jei manote, kad buvote apgauti ir atidavėte pinigus sukčiui, kuo skubiau apie tai informuokite savo banką, taip pat praneškite apie įvykį policijai trumpuoju numeriu 112. Niekada nesikreipkite į institucijas ar jų atstovus sukčių nurodytais kontaktais.

Audrius Šapola yra SEB banko Prevencijos departamento direktorius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?