Tokiu būdu „investavę“ asmenys dažniausiai pasakoja ant sukčių kabliuko užkibę šiems paskambinus telefonu. Gerokai rečiau, bet pasitaiko, kai žmonės investicijomis susidomi pastebėję straipsnius su fiktyviomis žinomų žmonių sėkmingų investicijų istorijomis, skelbiamus naujienų portalus imituojančiuose interneto puslapiuose.
Pasiūlymą investuoti man sukčiai pateikė telefonu. Pašnekovas maloniu balsu prisistatė atstovaujantis bendrovei, teikiančiai investicijų valdymo paslaugas, ir iškart griebė jautį už ragų. Puolė žadėti, kad finansinė grąža yra garantuota ir gali siekti net iki 70 proc. investuotos sumos. Atrodo, kad žodžių „ne“, „neįdomu“, „nenoriu“ ar kitų, prieštaraujančių jų tolesniam pokalbiui, šie žmonės tiesiog negirdi: šneka taip įtaigiai, taip atkakliai, kad nė neleidžia pabaigti kiek kritiškesnės minties. Supratęs, kad pavyko mane įtraukti į pokalbį, pašnekovas, tarytum atlikęs apšildytojo vaidmenį, informuoja, kad toliau bendrausiu su jo kolega, kuris ir sukurs man investicijų paskyrą.
Sukčiai rekomenduoja pradėti investuoti nedideles sumas ir, prisijungus prie paskyros, stebėti, kaip auga investuoti pinigai.
Prasidėjus pokalbiui su antruoju sukčiumi fone pasigirsta klegesys. „Atsiprašau dėl triukšmo – ką tik baigėme labai didelį sandorį, gerai uždirbome savo klientui“, – lyg tarp kitko paaiškina pašnekovas ir instruktuoja, kaip bus kuriama paskyra. Pats jos susikurti negaliu, nes tai padaryti esą pernelyg sudėtinga. Paskyrą tuojau pat sukurs pašnekovas, bet pirmiausia paprašo leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie mano kompiuterio. Šioje vietoje pokalbį ir pabaigiu tiesiog padėjęs ragelį (mandagiai atsisveikinti su jais turbūt vargiai įmanoma). Tad patariu ir jums, jei tik atsidursite panašioje situacijoje: nesileiskite į kalbas, nutraukite pokalbį, jei vėl skambins – užblokuokite numerį.
Kaip procesas vyksta toliau, žinau iš nukentėjusių banko klientų. Perėmę kompiuterio valdymą sukčiai visų pirma ima rodyti įvairias prezentacijas, kuriose pateikiama informacija apie neregėtai sėkmingas investicijas ir kad dabar investuoti yra palankus metas. Viskas gražu, spalvota ir labai įtaigu, todėl po prezentacijos pereinama prie paskyros kūrimo. Žinoma, tam, kad ji būtų sukurta, būtina pateikti išsamius asmeninius duomenis.
Sukūrus paskyrą atliekama pirma investicija. Sukčiai rekomenduoja pradėti investuoti nedideles sumas ir, prisijungus prie paskyros, stebėti, kaip auga investuoti pinigai. Rezultato ilgai laukti netenka – augimas būna spartus ir įspūdingas, pvz. investuota 100 eurų suma padidėja iki 300 eurų. Taip, po truputį sužadinamas žmogaus noras užsidirbti daugiau – tūkstančius, o gal net ir dešimtis tūkstančių eurų. Yra buvę atvejų, kai į tokias investavimo aferas žmonės sudėjo visas savo santaupas ir iš artimųjų, draugų ar kaimynų pasiskolintas lėšas.
Kad galutinai užmigdytų budrumą sukčiai pasitelkia dar vieną gudrybę – sugrąžina dalį „uždirbtų“ pinigų iš investavimo sistemos į asmens sąskaitą. Pirmas realus uždarbis, vadinasi, sprendimas investuoti buvo teisingas. Ir tuomet žmogui pasidaro nė motais, kai artimieji mėgina paprotinti apie galimai sukčių paspęstus spąstus. Jei būtų sukčiai, pinigų juk nepervestų! Kadangi investuoti pinigai grįžo greitai ir pavyko lengvai uždirbti žadėtą grąžą, žmonės vėl investuoja ir karuselė įsisuka. Investavimas įprastai tunka kelis mėnesius – viskas komplikuojasi, kai asmuo nusprendžia, kad uždirbtų pinigų jau gana, metas juos atsiimti. Sukčiai pažada atlikti pervedimą, bet paprašo pirmiausia sumokėti lėšų atsiėmimo mokestį (apie kurį anksčiau nebuvo užsiminta), o sumokėjus – vėl prašo mokėti. Atsisakius mokėti paslaugos teikėjai dingsta kaip į vandenį, neįmanoma susisiekti nei telefonu, nei el. paštu.
Bet jei manote, kad sukčių veikimo scenarijus ties šia vieta baigiasi, klystate. Kai kurie nukentėjusieji yra pasakoję, kad po kelių mėnesių tylos sulaukė „teisėsaugos“ atstovo skambučio. Skambinantysis pranešė apie išaiškintą sukčių gaują, siūliusią fiktyvias investavimo paslaugas. Jų veikla sustabdyta, vyksta tyrimas. Taigi dabar, kai sukčiai už grotų, yra vilties atgauti prarastus pinigus, tereikia tik susimokėti tam tikrą mokestį...
Girdint tokiomis „investicijomis“ susigundžiusių ir skaudžiai nudegusių žmonių istorijas dažnam gali kilti klausimas, kaip galima būti tokiam naiviam? Tačiau pats pabendravęs su keliais šio žanro apgavikais galiu paliudyti – jie yra tikri profesionalai. Jie pasižymi neįtikėtina psichologine įtaiga, yra atlikę namų darbus (todėl lengvai žongliruoja specifiniais investavimo terminais), veikia nuosekliai ir atkakliai, yra dėmesingi smulkmenoms. Dėl to ir atsispirti jiems nėra taip paprasta. Ir visgi sulaukę pasiūlymo, kuris atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, turėtume neprarasti budrumo ir vertinti jį kritiškai. Kaina, kurią gali tekti mokėti susigundžius lengvo uždarbio pasiūlymu, gali būti labai didelė.
Audrius Šapola yra SEB banko Prevencijos departamento direktorius.
