Gali būti, jog kaip tik tokios duoklės „demokratijai“ visiškai pakaks, kad Europos Sąjunga užmirštų sankcijas, atsuktų finansinės paramos kranelį merdinčiai Baltarusijos ekonomikai ir leistų A.Lukašenkai po spalio mėnesio prezidento „rinkimų“ tęsti savo viešpatavimą.
Remiantis neoficialiais šaltiniais, Europos Sąjungos valstybės jau kaip ir susitarė, jog į tokią antrojo Europoje diktatoriaus „malonę“ bus atsakyta suspenduojant sankcijas režimo atstovams ir kompanijoms.
Ketinimų logika paprasta: esą Baltarusija, išlaisvindama kelis politinius kalinius, viršijo Europos Sąjungos lūkesčius, todėl ES privalo „pasiųsti aiškų signalą“ – paskatinti režimą dideliu meduoliu. Derinamos tik detalės, kada tai padaryti – prieš ar po spalį vyksiančių Baltarusijos prezidento rinkimų. Galbūt vis tik po: kad spalio 11 d., rinkimų dieną, milicija prieš kameras prisibijotų mušti protestuotojus.
Sunku suvokti, kodėl kai kurių Europos Sąjungos šalių atstovai vėl ir vėl kartoja tą pačią klaidą – mato realybę tokią, kokią nori matyti, o ne kokia ji yra.
Sunku suvokti, kodėl kai kurių Europos Sąjungos šalių atstovai vėl ir vėl kartoja tą pačią klaidą – mato realybę tokią, kokią nori matyti, o ne kokia ji yra.
Visos nevyriausybinės organizacijos skelbia, jog žmogaus teisių padėtis ir žiniasklaidos laisvė šioje valstybėje nei kiek nepagerėjo. Paleisti kaliniai taip ir nebuvo reabilituoti, o dalis atvirų režimo kritikų jau kadais yra dingę be žinios. Nėra žmogaus, nėra ir problemos?
Pažiūrėkime, už kokius kitus nuopelnus Baltarusiją ketinama grąžinti į Europos Sąjungos draugų ratelį. Kaip liudija ESBO stebėtojų tarpinis raportas, vykstanti Baltarusijos prezidento rinkimų kampanija ir vėl bus tik parodija.
Žymiai rimčiau atrodo kartu su V.Putinu Baltarusijoje nuolat rengiamos karinės pratybos pagal agresyvų scenarijų, kaip užpulti Lietuvą ir Lenkiją. Nesustabdytas ir provokacinis nesaugus Astravo AE projektas visai šalia Lietuvos sienų.
Todėl ypač keista buvo sužinoti, jog Lietuvos Vyriausybė yra Baltarusijos režimo rėmėjų linijose, o ES šalių pasitarimuose atvirai pritaria idėjai sustabdyti sankcijas – „siųskime aiškų signalą“.
Net ir atokesnės šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ar Olandija, realią situaciją vertina adekvačiau. Blaivesnės pozicijos šiuo klausimu laikosi ir mūsų kaimynai lenkai.
Žinoma, Lietuvos transporto ir krovos kompanijų atstovai pasakys, kad Gudijos krovinių gabenimas per Klaipėdos uostą yra pakankamas motyvas nuolaidžiauti... Jiems – galbūt, tačiau kaip su tomis nelemtomis „europietiškomis vertybėmis“? Ko gero, kolegos socialdemokratai turėtų ir į tai ką atsakyti. Tik ar su tokiu atsakymu sutiktume mes visi?
Audronius Ažubalis yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, Šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras
