„ERGO“, „Lietuvos draudimas“, SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Bitė“, „Telia“ – į TOP100 patenkantys šalies darbdaviai pagal vidutinius vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus rikiuojasi tarp lyderių – jose atlygis skiriasi labiausiai.
„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ragina nedaryti skubotų išvadų, nes pateikiant vidutinį atlygį nėra vertinama, kokias pareigas užima vyras ir moteris. Natūralu, klientų aptarnavimo specialistė neturi uždirbti tiek pat, kaip ir vyriausiasis banko ekonomistas. Tačiau tokia statistika rodo, kad būtent vyrai daug dažniau užima aukščiausio lygio pareigas, dėl ko ir jų atlyginimai, natūralu, didesni.
Mes visi – darbuotojai, darbdaviai, valstybė, visuomenė – esame atsakingi, kad mūsų šalyje būtų daugiau lyčių lygybės, daugiau balanso tarp vyro ir moters socialinių vaidmenų.
Čia susiduriame su parodoksalia situacija: Lietuvos moterys labiau už vyrus išsilavinusios bei labiau įsitraukusios į darbo rinką, tačiau karjeros aukštumas pasiekia retai. Kodėl? Nes išeina gimdyti, auginti vaikų, prižiūrėti sergančiųjų ar senyvo amžiaus žmonių, kritiškiau save vertina, o kartais – per gražios, kad būtų protingos.
Paviršutiniškai į situaciją žiūrintis, tikriausiai, atsakytų – „pačios kaltos“, tačiau aš su tuo nesutinku. Mes visi – darbuotojai, darbdaviai, valstybė, visuomenė – esame atsakingi, kad mūsų šalyje būtų daugiau lyčių lygybės, daugiau balanso tarp vyro ir moters socialinių vaidmenų.
Kiek žinote vyrų, kurie išeitų į vaiko priežiūros atostogas (čia tos, kur Lietuvoje galima vaiką auginti iki 3 metų)? O ar esate girdėję, kad vyras susimažintų savo etatą vien tam, kad galėtų slaugyti senus ir pasiligojusius savo tėvus?
Kiek žinote vyrų, kurie išeitų į vaiko priežiūros atostogas (čia tos, kur Lietuvoje galima vaiką auginti iki 3 metų)?
Paskatinti spartesnius pokyčius visada galima įsikišus valstybei, pavyzdžiui taip, kaip daro norvegai, įpareigodami vyrus eiti vaiko priežiūros atostogų tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti perleidžiamas motinai. Tačiau tokiems sprendimams reikalingas esminis situacijos suvokimas, kokią tai naudą gali sukurti valstybei bei politinis stuburas.
Žinoma, visada geriau, kai pokyčiai kyla „iš apačios“, o ne valdžia varu varo. Vis dėlto, yra tam tikrų klausimų, kuriuos reikia paskatinti, o ne laukti visuomenės ar verslo savimonės.
Tad kol geidžiamiausi darbdaviai postringauja apie socialinės atsakomybės iniciatyvas, aš laukiu, kada iš tiesų įmonės pradės įgyvendinti socialiai atsakingus ir visuomenės nuostatas keičiančias veiklas. Pavyzdžiui, įves lyčių kvotas aukščiausio lygio pozcijose, kaip tą padarė didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ arba vyrams skirs papildomas ilgalaikes atostogas, kurios turėtų būti panaudotos vaiko priežiūrai.
Yra tam tikrų klausimų, kuriuos reikia paskatinti, o ne laukti visuomenės ar verslo savimonės.
Taip, tokie veiksmai reikalauja papildomų finansinių resursų ir jie neįvyksta per dieną. Tačiau, pirmiausia, tai reikalauja esminio požiūrio į savo darbuotojus – tiek vyrą, tiek moterį – pokyčio. Su nekantrumu laukiu, kas bus tos įmonės vizionierės, kurios taps geidžiamos ne tik vyrų, bet ir moterų, nes iš tiesų bus to vertos.
Aurelija Astrauskė yra agentūros „Berta&” komunikacijos strategė.