Greta tradicinės verslo patalpų nuomos ir vis dažniau siūlomos virtualaus biuro paslaugos, steigiami ir bendradarbystės centrai (angl. co-working space/co-working hub), kurie už patrauklų mokestį suteikia modernią erdvę, sukurtą ir pritaikytą pradedančiam ar nedideliam verslui – išnuomoja verslininkui darbo vietą.
Darbo vietos nuoma įprastai suteikia teisę naudotis darbo vieta (bendrai tam įrengtoje darbo erdvėje ar atskirame kabinete), gauti būtiniausias administracines paslaugas (priimti/išsiųsti korespondenciją), naudotis pasitarimų kabinetais/konferencijų salėmis pagal išankstinį susitarimą, taip pat – teisę įregistruoti savo įmonės buveinės adresą.
Darbo vietos nuoma – tik privalumai?
Dažniausiai paslaugos teikėjas pabrėžia darbo vietos nuomos privalumus: patrauklų fiksuotą nuomos mokestį, apimantį išlaidas už komunalines paslaugas, įrangos įsigijimo/remonto išlaidas, turto mokesčius, patalpų, turto apsaugos ir kitas išlaidas; taip pat klientas gauna keletą pagrindinių administracinių paslaugų; darbo vietą galima išsinuomoti pakankamai lanksčiu darbo grafiku ir terminais (net vienai dienai) ir panašiai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad klientui paprastai nėra suteikiama galimybė turėti savo įmonės reklamines iškabas; pageidaujant ypatingo lankstumo gali būti sunku nedelsiant gauti papildomų darbo vietų ar pasitarimų kabinetą/konferencijų salę iš anksto nesuplanuotam darbui/susitikimui; bendroje darbo erdvėje taip pat galima sutikti konkurentų, nors, tiesa, kai kurie paslaugos teikėjai šį klausimą stengiasi sureguliuoti priimdami ribotą skaičių vienos srities verslininkų ar profesionalų.
Teisiniai darbo vietos nuomos aspektai
Prieš priimant sprendimą nuomotis darbo vietą, patartina įsigilinti ir į teisinius šios paslaugos aspektus. Kaip vertinti darbo vietos nuomos sutartį? Ar tai yra neapibrėžtos ir konkrečiai neidentifikuotos nekilnojamojo turto dalies nuoma (t. y. teisė naudotis turtu), ar atlygintinų paslaugų teikimas bei gavimas? Pagal savo esmę, ši sutartis turi dviejų atskirų sutarčių (nuomos ir atlygintinų paslaugų teikimo) požymių, tad darbo vietos nuomos sutartį teisinga būtų laikyti mišria sutartimi. Pagal vyraujantį santykį tokia sutartis turėtų būti pripažįstama atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, turinčia nuomos sutarties elementą. Sutarčiai būtų taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nebūtų numačiusios šalys ar tai neprieštarautų pačios sutarties esmei.
Taikantis prie rinkos sąlygų, paslaugos teikėjas siekia klientams sudaryti sąlygas paslaugą gauti kuo paprasčiau ir greičiau, neįsitraukiant į ilgas teisines derybas, todėl darbo vietos nuomos sutartys dažnai yra lakoniškos, o daugelis klausimų taip ir lieka nesureglamentuoti. Iš tiesų mišrios sutartys praktikoje kelia nemažai sumaišties jas aiškinant ir taikant, dažnai iki galo nėra aišku, kokios sutarties, pavyzdžiui, paslaugų teikimo ar nuomos normas reikėtų taikyti, siekiant sureguliuoti sutartyje neaptartus klausimus, kaip antai: šalių atsakomybės, sutarties nutraukimo ir kita. Bet kokiu atveju, šalys yra įstatymo įpareigotos sutartį aiškinti sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius ketinimus, sutarties esmę ir tikslą, šalių tarpusavio santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (kraštutiniu atveju, kilus ginčui, sutarties turinį aiškintų teismas).
Kitas nuomininkui/paslaugos gavėjui svarbus aspektas – būti užtikrintam, kad jis turės galimybę nevaržomai naudotis patalpomis ir gauti paslaugas visą sutarties galiojimo laikotarpį, žinoma, jeigu tai nėra kelios dienos, nepriklausomai nuo patalpų savininko galimo pasikeitimo. Praktikoje darbo vietos nuomos paslaugą dažniau teikia ne pats patalpos savininkas, o verslininkas tam tikslui pats išsinuomavęs patalpas iš jų savininko. Tuo atveju, jei savininkas nutartų parduoti pastatą/patalpas kitam asmeniui, o verslininkas nebūtų įregistravęs savo nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre, iškiltų reali grėsmė ne tik paslaugos teikėjui, bet ir klientui netekti galimybės naudotis turtu. Taip galėtų atsitikti todėl, kad pagal įstatymus, nuoma turto perleidimo atveju lieka galioti naujam savininkui tik tuo atveju, jei ji buvo įregistruota viešame registre. Klientui prieš sudarant darbo vietos nuomos sutartį derėtų pasidomėti, kas yra patalpų savininkas, ar Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota paslaugos teikėjo nuomos sutartis (jei savininkas nesutampa su paslaugos teikėju), taip pat pasirūpinti, kad ir jo darbo vietos nuomos sutartis (kaip subnuoma), sudaryta terminui, dėl kurio būtų aktualu turėti apsaugą, būtų atitinkamai įregistruota.
Be abejo, jei paslaugą teikiantis asmuo, kuris nėra patalpų savininkas, nuspręstų nutraukti šią veiklą ar dėl kitų priežasčių nebegalėtų teikti paslaugų, kliento teisė naudotis patalpomis atitinkamai pasibaigtų, kadangi nutrūkus pagrindinei nuomos sutarčiai kartu pasibaigia ir subnuomos (šiame kontekste – darbo vietos nuomos) sutartis.
Darbo vietos nuoma – perspektyvi alternatyva
Nepaisant keleto praktinių ir teisinių nepatogumų ir tam tikro neapibrėžtumo (kuriuos, tikėtina, netrukus išsisklaidys besiformuojanti teismų praktika), darbo vietos nuomos paslauga rinkoje įgauna pagreitį ir tampa patrauklia bei madinga vieta įsikurti bei startuoti ambicingam verslui, kuris be kompromisų pageidauja lanksčių ir patogių darbo sąlygų bei šiuolaikiškos darbo aplinkos, kurioje ne tik dalijamasi drąsiomis idėjoms, plečiami socialiniai ryšiai bet ir galimai atveriamos durys stambiam ateities verslui.
Aurelija Juodienė yra advokatų kontoros „Eversheds Saladžius“ vyresnioji teisininkė.
