Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Aurelija Olendraitė: Neveža šiukšlių? Ne bėda! Galite iš to uždirbti

Dar praėjusį mėnesį bemaž visi vilniečiai turėjo puikią galimybę įsitikinti, kiek daug atliekų kasdien beatodairiškai išmetame. Kai atliekos išvežamos reguliariai, didelio jų kiekio matyti netenka, tad dažnas net suvokia savo paliekamo pėdsako aplinkoje. Tačiau vos procesui sustojus, netrunkame paskęsti šiukšlėse. Ką galėtume daryti kitaip?
Aurelija Olendraitė
Aurelija Olendraitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek kainuoja jūsų buitinės atliekos?

Europos Komisija skaičiuoja, kad kasmet išmetame maždaug 105,9 tūkst. tonų maisto atliekų. Yra atlikta nemažai skaičiavimų, kiek valstybei ir mokesčių mokėtojams kainuoja šiukšlių surinkimas, kaupimas ir jų perdirbimas. O kiek dar žalos pridaroma aplinkai: gyvenvietėse zuja sunkvežimiai naudodami kurą ir išmesdami CO2. Šiukšlių kalnynuose gaminasi metano ir kitokios nuodingos dujos. Tačiau yra būdų neigiamą poveikį gerokai sumažinti, taip pat sumažinant kaštus.

Apie atliekų rūšiavimą jau daug prikalbėta, sukurta reklamų ir kitokios informacijos, skatinančios atsakingai rūšiuoti perdirbamas atliekas. Tad šį kartą – ne apie tai. Žinių apie kompostavimą dieną pakalbėkime apie tai, ką galime daryti su organinės kilmės atliekomis.

Sprendimai miestiečiams

Ką žinome apie kompostavimą? Deja, Lietuvoje toks atliekų tvarkymo būdas dar nėra itin populiarus. O juo labiau tarp mieste gyvenančių žmonių. Kompostavimas dažnam miesto gyventojui atrodo misija neįmanoma, tačiau taip nėra. Kompostavimas, kaip būdas tvariai perdirbti atliekas, gerokai labiau paplitęs kaimo vietovėse ar tarp žmonių, kurie turi nuosavą būstą. Tačiau vis daugiau miestiečių taip pat randa būdų teršti mažiau.

Autorės nuotr./Bendruomeninės kompostinės
Autorės nuotr./Bendruomeninės kompostinės

Vienas iš vis labiau populiarėjančių būdų – kompostuoti specialiuose kompostavimui bute pritaikytuose maišuose. Ši idėja iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atkeliavo prieš keletą metų, tačiau bendraminčių ratas nuolat plečiasi ir vis daugiau atsakingą gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių įkurdina savo namuose „gyvą“ šiukšlių dėžę. Tokiame kompostavimo maiše darbuojasi apgyvendinti Kalifornijos sliekai, kurie labiausiai tinkami šiam darbui, nes per parą sugeba apdoroti atliekų dvigubai daugiau nei patys sveria.

Kalifornijos sliekai mielai perdirbs visas jūsų namuose susidarančias organines atliekas, o taip pat ir popierių bei popierines pakuotes, į vadinamąjį „juodąjį auksą“ – biohumusą. Tad kompostuodami ne tik neteršite aplinkos, bet ir pasigaminsite gėlėms ir kitokiems augalams labai naudingų natūralių trąšų, kurias galėsite panaudoti patys, parduoti arba padovanoti artimiesiems, kurie, pavyzdžiui, augina daržoves. Kas žino, galbūt jie jums atsidėkos savo pagausėjusiu derliumi!

Dar vienas patrauklus būdas kompostuoti miesto gyventojams, tai bendruomeninius daržus turinčių gyventojų bendros kompostinės dėžės, į kurias visi daržo savininkai sudeda susikaupusias atliekas. O šias perdirbus Kalifornijos sliekams, natūraliu biohumusu tręšiamas daržas atsidėkos gausesniu natūraliai užaugintu derliumi.

Autorės nuotr./Kompostavimas bute
Autorės nuotr./Kompostavimas bute

Sugriaukime mitus

Prakalbus apie kompostavimą, o ypač bute, dėl pačių įvairiausių įsitikinimų ne vienas suraukia nosį. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klausimų:

  • Ar sliekai niekur nepabėgs? Atsakymas – o kur gi jiems bėgti kai viskas ko reikia (jų maistas) yra būtent ten kur jie gyvena. Esant geroms sąlygoms, sliekai tikrai niekur neišsikraustys ir bus ten kur yra maisto. Juolab kompostuojant bute, speciali kompostavimo maišo konstrukcija sliekams ir norint neleis niekur išsikraustyti.
  • Ar kompostuojant bute neatsiranda nemalonaus kvapo? Atsakymas – dėl specialios kompostavimo maišo struktūros, kuria užtikrinamas vėdinimas, ir intensyvaus sliekų darbo, organinės atliekos yra greičiau suskaidomos nei spėtų atsirasti nemalonus kvapas. Tiesa, kompostuojant bute nepatartina į komposto maišą dėti pieno produktų bei mėsos atliekų, kadangi pastarųjų produktų perdirbimas gali užtrukti ilgiau ir sukelti potencialiai nemalonų kvapą.
  • Ar nuo komposto bute neatsiranda vaisinių musyčių? Atsakymas – musyčių gali atsirasti jeigu į kompostą patenka jų kiaušinėlių nuo jūsų naudotų produktų atliekų. Kaip žinia, šiltuoju metų laiku musyčių gali atsirasti tiek tarp vaisių sudėtų ant stalo, tiek ir šiukšlių dėžėje, kurioje atliekos pradeda pūti, nes jų niekas neperdirba. Atliekos sudėtos į kompostinę nedelsiant pradedamos apdoroti Kalifornijos sliekų. O atsiradusius nepageidautinus įnamius kompostiniame maiše galima panaikinti įdedant popieriaus atliekų arba pasitelkiant natūralias pjuvenas ir plonu jų sluoksiu padengiant kompostą.

Biuhumuso teikiama nauda

Aplinkos ministerija jau kalba apie tai, kad nuo 2019 m. visi turėsime pradėti rūšiuoti taip pat ir organines atliekas. Tačiau kam šį naudingą resursą atiduoti, jeigu iš jo galima čia pat, namie, pasigaminti ne pigiai kainuojančio naudingo produkto ir juo tręšti namines gėles, ant palangės augančias prieskonines žoleles ar sodo gėrybes.

Asmeninio archyvo nuotr./Aurelija Olendraitė
Asmeninio archyvo nuotr./Aurelija Olendraitė

Kompostuodami ne tik mažiau teršime aplinką, valgysime daugiau organinės kilmės produktų, bet ir sutaupysime. Tad Žinių apie kompostavimą dieną, apsvarstykite galimybes gyventi tvariau ir pasirūpinti buityje susidarančiomis atliekomis atsakingai. O galbūt ir užsidirbti parduodant jūsų kompostavimo maiše ar dėžėje pagamintą biohumusą arba ekologiškai užaugintas daržoves.

Daugiau patarimų, kaip galima kompostuoti bute, rasite čia.

Aurelija Olendraitė yra „Eco Pets kompostavimas bute“ idėjos pradininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų