Kadangi LMS išplatino kreipimąsi į politikus, ragindamas nepriimti Seime registruotų sprendimų dėl gydymo įstaigų vadovų rotacijos ir nepriekaištingos reputacijos, tai norėčiau šita tema ir aš šiek tiek papolemizuoti.
Pirmiausia tai nuostabą kelia neigiamame kontekste naudojamas žodis liustracija. Žinant kokiame kontekste (polit. pokomunistinėse šalyse – patikrinimas, ar asmuo, užimantis aukštą postą, nebendradarbiavo su KGB), šis žodis paprastai naudojamas Lietuvoje, tai neigiamame kontekste, matyt, galėtų būti naudojamas būtent liustracijos nebuvimas ar jos trūkumas. Tačiau ilgą laiką už skaidrumą sistemoje pasisakę LMS atstovai staiga jo išsigando.
Keista, nes kiek pamenu viena iš LMS atsiradimo priežasčių buvo neefektyvumas ir skaidrumo trūkumas sistemoje. Panašu, kad prioritetai keičiasi. Dar daugiau, kreipimąsi pasirašo profesinės sąjungos iš dviejų institucijų, kurių vadovai savo pozicijas prarado būtent dėl problemų, susijusių su galima ar esama korupcija ir neūkiškumu. Ar tai galima suprasti kaip nostalgiją buvusioms problemoms ir norą išsaugoti sistemoje Status Quo bei pasiekti, kad niekas nesikeistų?
Keista skaityti ir teiginius, kad projektu sudaromos tiesioginio politikų kišimosi į Lietuvos gydymo įstaigų̨ valdymą̨ prielaidos, nes įstatymo projekte nėra valdybų. Tai, kad jų nėra čia, nereiškia, kad jos nebus teikiamos su kitu projektu, nes, matant kai kurių politikų „konstruktyvumą“, jokie kompleksiniai sprendimai nepalaikomi. O kai jie buvo teikiami, LMS nuomonės su palaikymu neteko skaityti.
Universiteto ligoninių reikšmė mokslui nenuvertinama, ji kaip ir buvo, taip ir bus realizuojama per bendrą dalininką (universitetą ir ministeriją), tokiu būdu įgyvendinant mokslo, studijų ir praktikos vienovės principą.
Jei rašto autoriai būtų skaitę projektą, jiems nebūtų kilę minčių, kad nebelieka universiteto ligonių. Teikiamame projekte universiteto ligoninės statusas nėra keičiamas. Pagal LR mokslų ir studijų įstatymą, mokslo įstaigos statusą turi tik aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, todėl gydymo įstaiga nėra prilyginama mokslo įstaigai.
Nesupratau ir teiginių apie tai, kad neva nustatyti medicinos darbuotojų „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimai gerokai viršija valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų̨ bei teisėjų̨ nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nes siūlymai būtent ir rengti pagal reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojams.
Įstatymo projekte nurodyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai yra analogiški valstybės tarnautojams keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir dėl to nėra ir niekada nebuvo keliama klausimų, ar atsiras asmenų, atitinkančių jau beveik dešimtmetį galiojančius skaidrumo reikalavimus (Valstybės tarnybos įstatyme 2011 m. įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Ar tai reiškia, kad didelė dalis sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių darbuotojų to gali neatitikti? Ar tendencingais bandymais kliudant priimti būtinus skaidrumą užtikrinančius teisės aktų pakeitimus yra didinamas gydytojų autoritetas?
Projekte nurodyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai nieko bendro neturi su nekaltumo prezumpcijos paneigimu, kadangi nurodyti reikalavimai susiję su teismo įsiteisėjusio nuosprendžiu, patvirtintu baudžiamuoju nusikaltimu ar nusižengimu. LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši konstitucinė garantija yra aiškiai realizuota teikiamame projekte. Ar tai reiškia, kad rašto autoriai nepasitiki ir teismų sistema?
LMS teiginys, jog siūloma reguliacija yra arba pataisos rengėjo kerštavimas medikams, arba indulgencija valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams bei teisėjams iš viso nesuprantamas, nes siūlymai dėl nepriekaištingos reputacijos gali būti koks nors kerštas nebent problemų su skaidrumu turintiems galimiems vadovams. Ar reikėtų suprasti, jog LMS daro prielaidą, kad Lietuvoje neatsirastų kandidatų į vadovus, kurie atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus? O gal taip yra bandoma pasakyti, kad visi sistemos darbuotojai yra galimai „susitepę“?
Nenoriu ir negaliu sutikti su tokia nuomone, nes manau, kad sveikatos sistemoje ir už jos ribų yra daug sąžiningų ir padorių žmonių, kurie ne tik atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, bet ir būtų kompetentingi vadovai. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimų baimė kausto tik „žiemą žolę pjaunančius“, „mersus kolekcionuojančius“ ir kitokias negeroves krečiančius vadovus, kurie negali susitaikyti su mintimi, kad teks atsisveikinti su postu. O su tuo gal sunku susitaikyti ir kai kuriems politikams, kuriems palankūs gydymo įstaigų vadovai generuoja reikiamą balsų srautą per rinkimus ar užtikrina reikiamų asmenų įdarbinimą?
Projektuose, lyginant su galiojančia įstatymo redakcija, nėra numatyta jokių pakeitimų, susijusių su darbo santykių nutraukimo pagrindais, sveikatos priežiūros specialistų darbo santykių reglamentavimu.
Siūlomi įstaigos vadovo laikino nušalinimo pagrindai atitinka LR darbo kodekso, 2017 m. liepos mėn. įsigaliojusios redakcijos, nuostatas, reglamentuojančias laikiną darbuotojo nušalinimą nuo pareigų.
O šiaip liūdna, tiek to ir noro įlieti skaidrumo į sistemą. Daug linksmiau pigiai politikuoti, nei realiai prisidėti prie pokyčių.
Apgailėtinas bei pigus ir kai kurių kolegų Seimo narių (pvz. J.Oleko) bandymas politikuoti medikų FB paskyrose dedant iškarpas iš Seimo plenarinio posėdžio pasisakymo, bandant aiškinti, kad šeštadienį „pavyko apginti rajonų ligonines“, o šiandien to padaryti jau nepavyko.
Įdomiausia tai, kad įstatymų pataisos rajonų ligonines paliečia taip pat kaip ir kitas: vadovų kadencijų ribojimu ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimu. Ar tik kolega Olekas nenorėjo pasakyti, kad rajonų ligoninės neišgyvens be korumpuotų vadovų?
Aurelijus Veryga yra sveikatos apsaugos ministras. Šis komentaras skelbiamas jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
