Pasirengimui savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė
Pasirengimas etatiniam neįvyko per vieną dieną. Gegužės pradžioj, kai dar svarstė, bus etatinis, nebus, mes jau ėmėme ruoštis. Kai tik etatinis.lt pasirodė informacija, dokumentai, skaičiuoklės, iš karto sukvietėme mokyklų vadovus ir paprašėme preliminariai apsiskaičiuoti, kokia situacija yra mokyklose, kaip išsidėliotų etatai.
Sudarėme neformalią darbo grupę, į kurią įėjo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus specialistai, buhalteriai, ekonomistai, mokyklų vadovai, o kai reikėdavo, dar prisijungdavo finansininkai. Darbo grupė visą laiką domėjosi, kas vyksta mokyklose įvedant etatinį, dalyvaudavo seminaruose, mokymuose, konsultacijose. Buvo paskirti žmonės, atsakingi už informacijos rinkimą ir perdavimą, jie visą laiką sekė, kas vyksta etatinis.lt puslapyje, visą naujausią informaciją perduodavo mokykloms, buvo paskirti mokyklų vadovai-konsultantai. Dvi mokyklos lyderės konsultavo kitas, nuolatos keitėsi informacija, jei kas buvo neaišku, prie bendro stalo sėsdavo savivaldybės atstovai ir mokyklų vadovai. Informaciją nuolat teikėme mokytojams, kad jie žinotų, kas vyksta, kaip bus skirstomos valandos. Mokyklų vadovai turėjo užtikrinti, kad nekontaktinės valandos būtų padalintos sąžiningai ir teisingai, kad skirstant būtų atsižvelgiama į mokytojų kompetenciją, atitiktų mokyklos strateginį planą. Sutarta, kad jeigu mokytojui kyla problemos, jis nesiblaško, ateina į savivaldybę, kartu susėdame su švietimo skyriaus vedėja, mokyklos direktoriumi ir nagrinėjame, dėl ko kyla tokia problema. Bet kol kas tokių mokytojų dar nesulaukėme.
Mokyklos mažina socialinę atskirtį
Pakeitus mokyklų finansavimo tvarką, lėšos ugdymui skiriamos pagal klasių komplektus, o lėšos mokyklos valdymui ir pedagoginei pagalbai – pagal mokinių skaičių. Kadangi Kupiškio savivaldybėje sumažėjo mokinių, valdymui ir pagalbai pristigome lėšų. Maždaug apie 180 tūkst. eurų. Taigi, ką daryti? Nutarėme mokyklose nieko nemažinti, nieko nesiaurinti, o visas trūkstamas lėšas padengti iš savivaldybės biudžeto rezervo. O kitiems metams, formuodami biudžetą, stengsimės tas lėšas irgi numatyti.
Mūsų rajone yra sudėtingas, kitaip tariant, žemas socialinis ekonominis kontekstas. Ir pagalbos mokiniui specialistai, pvz., socialiniai pedagogai, psichologai, logopedai, taip pat bibliotekininkai neišvengiamai reikalingi, kad spręstų socialinės atskirties problemas. Tarkime, mūsų bibliotekos – kaip tik yra tos įstaigos, kurios atlieka visos dienos mokyklos funkciją jau daugelį metų. Tai kaip nefinansuoti tokių etatų?
Galime, žinoma, uždaryti mažas mokyklas, nelaikyti tokių, kuriose mažiau negu 120 vaikų. Bet uždarius mokyklą ir pradėjus vaikus vežioti tolimesniu atstumu, ar yra garantija, kad kai kurie mokiniai, ypač paaugliai, išvis nemes mokyklos? Dabar pavyko šiek tiek sumažinti pamokų nelankančių vaikų skaičių. Viena iš socialinės atskirties problemų yra nepakankamas vaikų išsilavinimas. Esu Globos ir rūpybos tarybos pirmininkas, matau, kaip ateina prašyti pašalpų devyniolikmečiai dvidešimtmečiai jaunuoliai, neturintys pagrindinio išsilavinimo. Stengiamės bent minimaliai mažinti socialinę atskirtį. Norime užtikrinti bent pagrindinį ugdymą, tad paliekame ir mažesnes mokyklėles – vienos tapo didesnių skyriais, kitos daugiafunkciais centrais. Ir jaučiame pareigą šias mokyklas išlaikyti.
Aurimas Martinka yra Kupiškio savivaldybės mero pavaduotojas.
