Teroristai ir organizuoto nusikalstamumo grupuotės kontrabandą ir prekybą klastotėmis laiko gana stabiliu „verslo modeliu“, o nuo neteisėtos prekybos ir su ja susijusių grėsmių nėra apsaugotas nė vienas sektorius.
Pavyzdžiui, 2015 m. „Charlie Hebdo“ išpuolis Paryžiuje ir 2013 m. teroro išpuolis Agadese, Nigeryje, buvo finansuojami iš cigarečių kontrabandos ir Kinijoje pagamintų „Nike“ sportbačių klastočių pardavimų.
Neteisėta prekyba vien tik cigaretėmis, įskaitant kontrabandą, sudaro maždaug dešimtadalį pasaulinės prekybos tabako gaminiais, kuri, „Euromonitor International“ apytikriais skaičiavimais, per metus siekia 40,5 mlrd. dolerių.
Grįžtant prie Baltarusijos, Didžioji Britanija, nepaisant sankcijų, praėjusiais metais importavo baltarusiško tabako ir alkoholinių gėrimų už beveik 162 mln. svarų sterlingų. Į šią sumą įskaičiuota kontrabanda, kurios vertė, kaip manoma, siekia dešimtis milijonų svarų sterlingų.
Lietuvos siena su Baltarusija užtverta spygliuota viela, bet kontrabanda per ją tęsiasi. Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo, kad, sustabdžius Stasylų geležinkelio kontrolės punkto darbą, iš Baltarusijos traukiniais gabenamos kontrabandos sumažėjo nuo beveik 3 mln. iki 240 tūkst. pakelių per metus, bet rūkalų kontrabandos atvejų pasieniečiai pernai išaiškino daugiau, nes siuntos tapo mažesnės, be to, daugėjo bandymų cigaretes iš Baltarusijos skraidinti dronais.
Kontrabanda vykdoma ir per Rusiją ir Nemuną, arba įprastu būdu, įvežant autotransportu, slepiant tarp važtaraščiuose įrašytų vežamų produktų.
Prie akcizinių prekių kontrabandos dar galima pridėti kriptovaliutas ir kitas pajamas, Baltarusijos gautas iš pinigų plovimo. Nors, skaičiuojant nuo bendro BVP, kuris sudaro apie 65 mlrd. eurų, minėtos sumos gal ir nėra labai reikšmingos, bet, turint galvoje Baltarusijos biudžetą, kuris 2023 m. siekė apie 11 mlrd. eurų, įplaukos iš nelegalios prekybos akcizinėmis prekėmis (išskyrus naftos produktus), ypač tabako gaminiais, galėtų viršyti 10 proc. viso biudžeto.
Sunku pasakyti, kiek iš viso to atitenka karo Ukrainoje finansavimui, bet logiška manyti, kad dalis šių įplaukų galėtų būti tam skirta.
Estijoje pasieniečiai ir saugumo tarnyba dar prieš karą Ukrainoje nustatė, kad Rusijos specialiosios tarnybos naudoja kontrabandininkus ir žvalgybinės informacijos rinkimui, leisdamos jiems užsiimti nelegalia veikla ir tokiu būdu neleisdamos ištrūkti iš žvalgybų įtakos.
Toks veikimo būdas neatmestinas ir Lietuvoje. Esama informacijos (kiek ji patikima – klausimas, bet apskritai, kas gali patikimai dalintis tokia informacija), kad esą Baltarusijoje kontrabandos srautus valdo ir organizuoja KGB, o jei tiksliau – per KGB specialus Baltarusijos muitinės padalinys kovai su kontrabanda.
Net jei kontrabandą vertintume tik kaip mokestinį šešėlį, o ne Lukašenkos režimo finansavimo šaltinį, visos šešėlyje vykdomos finansinės operacijos ir mokėjimai, dėl kurių valstybės netenka pajamų per nesurinktus mokesčius, silpnina jas ekonomiškai.
Šie mokesčiai galėtų būti vienas iš šaltinių finansuoti šalies saugumo ir gynybos stiprinimą. Todėl be to, kad daroma dabar, būtina stiprinti kriminalinę ir kitų specialiųjų tarnybų žvalgybą bei sąveiką tarp mūsų kaimyninių šalių.
