Apribojimai įsigyjamiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams
Pažymėtina, jog įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad, sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, asmeniui (kartu su susijusiais asmenimis) priklausantis žemės ūkio paskirties plotas neviršija 10 ha, apribojimai ir reikalavimai pagal naujojo Įstatymo nuostatas taikomi nebus.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioję pakeitimai dėl leidžiamo įsigyti maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio liko nepakitę, t.y. asmuo (fizinis ar juridinis) kartu su susijusiais asmenimis gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.
Tačiau siekiant apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę sudarant bendrovių (akcijų, teisių, pajų), valdančių žemės ūkio paskirties žemės sklypus, įsigijimo sandorius, nauju Įstatymu nustatyta platesnė susijusių asmenų sąvoka.
Apribojimai akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandoriams. Susiję asmenys
Iki gegužės 1 d. galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė tik žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimą, o žemės sklypus turinčių juridinių asmenų akcijų ar pajų perleidimas, nepriklausomai nuo to, kiek žemės ūkio paskirties žemės juridiniam asmeniui priklauso, nebuvo reglamentuojamas.
Naujojo įstatymo nustatyti reikalavimai taikomi ir sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį, taip pat juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą susijusiais asmenimis buvo laikomi ne mažiau nei 1/2 juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) turintys asmenys, tad naujasis teisinis reguliavimas ženkliai išplėtė susijusių asmenų ratą.
Daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ar daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie patys Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui, įsigyjančiam žemės ūkio paskirties žemę tiesiogiai (t.y. ne per juridinį asmenį).
Pažymėtina, jog pagal naujojo Įstatymo nuostatas susijusiais asmenimis yra laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Taip pat, nustatant, ar aukščiau nurodytų asmenų bendras įsigytas (priklausantis) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių, bendru įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotu laikoma juridinio asmens nuosavybės teise valdomo žemės ploto dalis, proporcinga susijusio asmens (asmens (asmenų), įsteigusio (įsteigusių) kelis juridinius asmenis) šiame juridiniame asmenyje tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų akcijų (teisių, pajų) daliai.
Pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą susijusiais asmenimis buvo laikomi ne mažiau nei 1/2 juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) turintys asmenys, tad naujasis teisinis reguliavimas ženkliai išplėtė susijusių asmenų ratą.
Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo
Įstatyme nurodyti asmenys, t.y. fiziniai asmenys, turintys profesinių įgūdžių ir kompetencijos, juridiniai asmenys, besiverčiantys žemės ūkio veikla, kt., galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą.
Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje pagal žemės buvimo vietą.
Reikalavimas gauti leidimą netaikomas ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija 10 ha.
Asmuo, ketinantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi ne tik atitikti subjektui keliamus Įstatyme numatytus reikalavimus, bet ir privalo įsipareigoti laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų (naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, kt.).
Reikalavimas gauti leidimą netaikomas ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija 10 ha.
Kaip ir 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo redakcijoje, potencialus žemės pirkėjas privalės pildyti deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys maksimalaus leidžiamo ploto, o žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privalės pranešti pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą tam, kad tinkamai būtų įgyvendinta pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Eilės tvarka dėl pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę nepasikeitė lyginant su iki šio Įstatymo įsigaliojimu buvusiu reglamentavimu, t.y. pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turės: (i) žemės sklypo bendraturčiai, (ii) parduodamo žemės sklypo naudotojas, (iii) asmuo, kurio nuosavybės teise turimas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Pažymėtina, jog naujoje Įstatymo redakcijoje numatyta, jeigu žemės ūkio paskirties žemės naudotojas yra juridinis asmuo, kuris negali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės dėl Įstatyme nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, tai pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis Įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus.
Įstatymo galiojimas
Kaip minėta, Įstatymas įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d. Jeigu pardavėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, šis žemės sklypas parduodamas iki šio Įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.
Įstatymas nereglamentuoja, kokią įtaką Įstatymas turės fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teisei į šiuo metu jų jau valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Įstatymas nenumato, jog asmenys (fiziniai ir/ar juridiniai) kartu su susijusiais asmenimis šio Įstatymo įsigaliojimo dieną valdantys daugiau nei 300 ha (ar atitinkamai, 500 ha) žemės, privalėtų ją parduoti ar kitaip perleisti.
Įstatymo įgyvendinimui numatyta priimti eilę poįstatyminių aktų, kurie šiuo metu dar nėra priimti.
Aušra Maliauskaitė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuota partnerė. Straipsnis paruoštas kartu su teisininke Mingaile Šilkūnaite.
