Šioje Vilniaus miesto tarybos kadencijoje EBPO rekomendacijomis grįsti gero valdymo principai pasieks ir Vilniaus miesto savivaldybės valdomas įmones (SVĮ). Šiame straipsnyje trumpai aptariu, kodėl yra reikalinga valdymo reforma ir kas konkrečiai keisis.
Trys priežastys, kodėl reikalinga reforma
Pirmoji priežastis, kodėl reikalinga reforma, yra nuoseklaus ir visaapimančio požiūrio į įmonių valdymą stoka. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė kontroliuoja penkiolika įmonių, kurių valdymas nėra nuoseklus ir jam trūksta vieningos sistemos.
Remiantis naująja tvarka, savivaldybės kontroliuojamos įmonės bus suskirstytos į tris grupes, atsižvelgiant į joms keliamus tikslus: komercinės (1), komercinės, vykdančios visuomeninius įsipareigojimus (2), ir nekomercinės (3) įmonės. Taigi įgyvendinus naują tvarką bus aiškiai apibrėžta, ko yra tikimasi iš įmonių, bus identifikuoti lūkesčiai ir rezultatai, nustatytos atsakomybės, ir – ypatingai svarbu – bus užtikrintas viešumas.
Įgyvendinus naują tvarką bus aiškiai apibrėžta, ko yra tikimasi iš įmonių, bus identifikuoti lūkesčiai ir rezultatai, nustatytos atsakomybės, ir – ypatingai svarbu – bus užtikrintas viešumas.
Antra priežastis, kodėl reikalingi pokyčiai, yra prastėjantys įmonių rezultatai. Valstybės valdomų įmonių koordinavimo centro duomenimis, Vilniaus SVĮ įmonių portfelio rezultatai neblizga: nuosavo kapitalo grąža 2010–2013 metais buvo neigiama, pavyzdžiui, 2013 metais ji siekė -0,72 proc.
Be to, labiausiai per 2013 metus krito būtent Vilniaus miesto SVĮ portfelio veiklos rezultatas – jis sumažėjo nuo 431 tūkst. litų veiklos pelno 2012-aisiais iki 5,4 mln. litų veiklos nuostolių 2013-aisiais.
Trečias veiksnys yra nepriklausomo, ekspertinio požiūrio poreikis. Nors įmonių politizacija yra būdinga ne tik savivaldos lygmenyje ir toli gražu ne tik Lietuvoje, vis dėlto siekiant geriausių įmonių veiklos rezultatų bei kokybiškiausių paslaugų miestiečiams, Vilniaus įmonių valdyme privalo atsirasti daugiau nepriklausomo ir pirmiausiai profesionalumu, o ne partiniu lojalumu grįsto požiūrio.
Trys svarbiausi pokyčiai
Naujoje savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdysenoje atsiras trys nauji elementai – Turto valdymo centras (1), Turto valdymo ekspertų darbo grupė (2) ir nepriklausomos įmonių valdybos, kurių narių atranką užtikrins Atrankos komitetas (3). Šių trijų elementų visuma užtikrins, kad būtų išspręstos šiuo metu egzistuojančios įmonių valdymo problemos.
Turto valdymo centras (1) bus sudarytas iš šiuo metu savivaldybės administracijoje jau egzistuojančių resursų. Tai bus pagrindinis darinys, kuris analizuos ir apibendrins kontroliuojamų įmonių duomenis, ataskaitų rinkinius, audito išvadas, kitą informaciją. Kitaip tariant, ši struktūra užtikrins vieningą duomenų apie įmones kaupimą, sisteminimą ir analizę.
Vienas pagrindinių reformos uždavinių – įmonių valdybose turi atsirasti 2/3 nepriklausomų narių, tai reiškia – ne savivaldybės administracijos ar kitaip su savivaldybe susijusių pareigūnų.
Turto valdymo ekspertų darbo grupė (2) bus sudaryta iš septynių visuomeniniais pagrindais veikiančių narių.
Jiems keliami nepriekaištingos reputacijos, aukštos kompetencijos, vadovavimo patirties ir kiti reikalavimai.
Ši darbo grupė teiks rekomendacijas dėl įmonių tikslų formavimo, įgyvendinimo, pertvarkymo, siektinų nuosavo kapitalo, skolos rodiklių nustatymo ir kitų klausimų. Taigi tai bus išorinis su administracija ir politikais nesusijęs darinys, kuris padės nustatyti bendrą įmonių valdymo trajektoriją.
Vienas pagrindinių reformos uždavinių – įmonių valdybose turi atsirasti 2/3 nepriklausomų narių, tai reiškia – ne savivaldybės administracijos ar kitaip su savivaldybe susijusių pareigūnų.
Tai užtikrinti padės Atrankos komitetas (3), kuris bus sudarytas iš aukštos kompetencijos ekspertų, turinčių didelę darbo privačiame sektoriuje patirtį bei žinių darbuotojų atrankos, personalo valdymo, strateginio planavimo, srityse. Jis prisidės atrenkant tinkamiausius narius į valdybas.
Kiekvienas pretendentas į įmonės valdybą privalės atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, taip pat turės pasižymėti kompetencija finansų, strateginio planavimo, valdymo bei kitose srityse.
Įgyvendinus tokį aiškesnį valdymo modelį taps lengviau užtikrinti viešumą. Jau tapo įprasta, kad kiekvienais metais Valstybės valdomų įmonių koordinavimo centras visuomenei pateikia metines valstybės valdomų įmonių ataskaitas. Analogiškos ataskaitos visuomenei taps Vilniaus miesto reguliaria praktika.
Belieka priminti, kad SVĮ rezultatų gerinimas, jų valdymo skaidrumas ir viešumas, nepriklausomos valdybos – tai buvo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkiminiai pažadai, kurių įgyvendinimą pradėjome iškart inicijavę šią valdysenos pertvarką.
Aušrinė Armonaitė yra Vilniaus m. savivaldybės tarybos narė, liberalė
