Didžiausią rūpestį Lietuvos atstovams kelia ne nedarbas apskritai, bet būtent jaunimo nedarbas, kuris siekia 26% ir yra vienas didžiausių visoje Europoje. Tad kokios yra jaunimo nedarbo priežastys ir kokių problemos sprendimo pasiūlymų galime tikėtis?
Jaunimo nedarbas – nelankstaus darbo santykių reguliavimo pasekmė
Vertinant darbo santykių lankstumą, Lietuva iš 183 pasaulio valstybių užima 127 vietą, o lyginant Europos mastu – 21 vietą iš 26. Mūsų darbo santykių reguliavimas yra vienas griežčiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Nelankstus darbo santykių reguliavimas labiausiai paliečia jaunus, patirties neturinčius, ką tik universitetus ir mokyklas baigusius žmones.
Taip yra todėl, nes įmonės, prieš samdydamos naują darbuotoją, visada pagalvoja ir apie jo atleidimo kaštus. Remiantis dabartiniu darbo santykių reguliavimu, atleidžiant darbuotoją nesant darbuotojo kaltės, privaloma jį įspėti ir sumokėti išeitinę kompensaciją. Minimalus įspėjimo terminas – 2 mėnesiai, išeitinė išmoka, jeigu darbuotojas dirbo įmonėje iki vienerių metų – vienas vidutinis darbo užmokestis. Tad jeigu įmonė priėmė darbuotoją ir jam mokėjo minimalų atlyginimą nuo tos dienos, kai darbdavys nusprendė darbuotoją atleisti, darbuotojas kartu su mokesčiais jam kainuos 3935 Lt.
Ir tai – tik minimalios atleidimo sąnaudos. Tad kuo sunkiau, kuo brangiau atleisti darbuotoją, tuo rečiau bus norima rizikuoti kurti naują darbo vietą ir įdarbinti naują žmogų (tuo labiau jauną ir nepatyrusį). Dėl to jaunuoliai praranda galimybę įgyti darbo patirties, išbandyti save naujoje srityje, užsidirbti pinigų ir nebūti valstybės ar tėvų išlaikytiniais.
Lankstumas darbo santykiuose būtų naudingas ne tik baigusiems studijas, bet ir siekiantiems pradėti dirbti dar studijų metais. Pagal dabartinį darbo santykių reguliavimą maksimali darbo trukmė per savaitę yra 40 valandų. Negali su darbdaviu susitarti, jog, pvz., sesijos metu dirbsi po 3 val., o per atostogas – po 12 val. per dieną, o tuo labiau – dvi dienas po 12 val. iš eilės, net jeigu nori ir gali.
Negalima įdarbinti ir lanksčioms darbo valandoms, kuomet iš anksto nenumatoma, kelioms ir tiksliai kurioms valandoms reikės darbuotojo. Toks darbo grafikas puikiai tiktų studentams, norintiems kaupti profesinę patirtį įmonėse atliekant tam tikras užduotis tuomet, kai to reikia darbdaviui. Net ir maži projektai, atliktos analizės, brėžiniai, patobulinta kompiuterinė programa ar parašyti straipsniai didins jaunuolio darbo patirtį, o darbdavio neapkraus papildoma administracine našta, tad naujų įmonėje atsiradusių skubių darbų delegavimas jauniems darbuotojams būtų naudingas abiems pusėms.
Ką daryti, kad neliktume be darbo?
Minėti faktai niekam nėra ir nebuvo paslaptis – Europos Parlamento Darbo ir socialinių reikalų komiteto užsakymu rengtoje studijoje mažas darbo santykių lankstumas kartu su dideliu darbo apmokestinimu yra įvardijami kaip viena pagrindinių priežasčių, lėmusių Lietuvos aukštą nedarbo lygį. 2012 m. Europos užimtumo strategijoje darbo santykių lankstumo didinimas įvardijamas kaip siektinas dalykas norint didinti gyventojų užimtumą ir mažinti nedarbą.
Negali pasakyti, kad ankstesnioji Vyriausybė nesuprato prastos darbo rinkos situacijos ir nereagavo į pasiūlymus – 2012 m. buvo parengti Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatų pakeitimai, kurie, nors ir nebūtų liberalizavę darbo rinkos, tačiau būtų šiek tiek labiau sumažinę administracinę naštą ūkio subjektams ir palengvinę galimybes kurti naujas darbo vietas.
Tačiau vos prieš porą mėnesių derybos buvo sustabdytos, įstatymo projektai – atmesti. Parengtas naujas darbo santykius reguliuojančio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo bus siekiama subsidijuoti jaunų darbuotojų atlyginimus. Ekonomistai tokį žingsnį vertina kritiškai, kadangi subsidijos laikomos vienu neefektyviausių bet kokių ekonominių problemų sprendimo būdu. Jos iškreipia rinką, o jų skyrimas yra nesąžiningas ir netgi neteisingas kitų dirbančiųjų ir mokančių mokesčius atžvilgiu.
Efektyvesnis problemos sprendimas – darbo apmokestinimo mažinimas. Apie tai jau kalbama, tačiau apmaudu, jog mokesčius bus siekiama mažinti tik jaunimui, kuomet tyrimai rodo, kad dabartinis darbo santykių apmokestinimas yra nepalankus visiems dirbantiesiems.
Jeigu valdžia pašalins kliūtis, trukdančias dirbti – griežtą darbo santykių reguliavimą, didelį darbo apmokestinimą, tuomet nereikės jokio dirbtinio darbo skatinimo ar neefektyvaus ir brangaus subsidijavimo.
Austėja Kazlauskytė, LLRI jaunesnioji ekspertė