„Farnell element14“ drauge su mūsų partneriais atsiduria naujų technologijų kūrimo epicentre, ir daugelis technikos mėgėjų, tokių kaip aš, nuolat sudarinėja vis naujus šventinio sezono pageidavimų sąrašus. Tokį polėkį lemia tai, kad jau pačioje metų pradžioje – parodoje CES, vykstančioje Las Vegase sausį, o vėliau ir parodoje „Embedded World“, vykstančioje vasarį – daugelis pristatomų naujovių sukels stiprias pokyčių bangas.
Taigi štai tos technologijų naujovės ir išradimai, kurių aš labiausiai laukiu 2013 metais.
Tobulinami televizoriai
Pradėkime prisimindami technologijų virsmą, įvykusį 2012 metais. Praėjusių metų vasarį man reikėjo naujo HD ekrano manajam „Raspberry Pi“, ir aš visai netikėtai buvau maloniai nustebinta: atsidūriau greta vienos iš tų didžiųjų vaizdo sienų, bandydamas išsirinkti iš kelių siūlomų modelių. Šiandien tapo visiškai logiška įsigyti interneto ryšį palaikantį televizorių, kuris gali prisijungti prie visų mano mobiliųjų įrenginių su tokio pat pobūdžio turiniu.
Tada geriausias mano aptiktas dalykas buvo „Samsung Smart TV“ su „Evolution Kit“, kuriuo pasinaudojant galima atnaujinti televizoriaus CPU, GPU ir atmintį. Tai leidžia nebepirkti naujos technikos (žinoma, iki tam tikro taško) ir tiesiog tobulinti gaminio funkcionalumą!
Naujausia 2013 metų „Evolution kit“ versija kupina naujovių – jūs gaunate naujutėlaitį TV: kaskart su geresniu valdymu judesiais, valdymo balsu funkcijomis ir netgi veido atpažinimo galimybe. Rašytojas fantastas Philipas K. Dickas tuo tikrai nenusiviltų!
Tikėkitės sulaukti daugiau naujienų apie šį ir kitus išradimus, kuriems prireiks atnaujinti ir techninę įrangą – pavyzdžiui, „4K Ultra HD“.
Lankstūs, sulankstomi ir nedūžtantys telefonai
2012 metais sulaukėme precedento neturinčio išmaniųjų telefonų suklestėjimo – juos naudojančių žmonių bazė viršijo milijardo ribą, išmaniųjų telefonų pramonė pasuko nuo „miniatiūrizacijos“ link mini-planšečių.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Samsung“ lankstus OLED ekranas |
Išmaniųjų telefonų forma, dizainas ir patogumo naudoti savybės išlieka pagrindiniu prioritetu, padedančiu laimėti vartotojų simpatijas. Ir aš tikiu, kad liko vos keli mėnesiai, jei ne savaitės, iki to, kad galėsime žavėtis ne tik užapvalintais stačiakampiais, bet visiškai sulankstomais ir nedūžtančiais lanksčiais telefonais, kuriuos galima išlenkti, suvynioti apie savo riešą ir tiesiog dėvėti!
Tai reikštų, kad jūsų telefonas taps daug „išmanesniu“ įrenginiu: sveikatos priežiūros, sporto ir „multimedia“ įrenginys iš serijos „viskas viename“, aktyvuojamas balsu ar prisilietimu. „Corning“ jau pristatė „Gorilla Glass 3“ – naują, patvaresnį ekranų apsauginį stiklą. „Nokia“ paskelbė apie sulankstomo telefono prototipą, o jai iš paskos sekė NEC.
Apskritai, prasideda dėvimos išmaniosios elektronikos amžius: modernus trikoderis atrodys geriau nei filme „Star Trek“.
Valdymas gestais
Valdymas gestais (pavyzdžiui televizorių) nėra visiškai naujas sumanymas, tačiau jis sukels didelį perversmą: „Orange“ bendradarbiauja su „Movea“ kuriant gestais valdomus TV priedėlius, „eyeSight“ bendradarbiauja su „Lenovo“, o „Leap Motion“ sandėris su „Asus“ reiškia, kad gestais įrenginius valdysime vis dažniau. „Microchip“ taip pat stačia galva nėrė į šią sritį, išleisdama savąjį „GestIC“ – sprendimą, leidžiantį mobiliuosius įrenginius valdyti judesiais.
Žinoma, visi CES dalyviai buvo maloniai nustebinti išgirdę apie žaidimų konsoles ir „Kinect“ – šiuose įrenginiuose bus naudojami geresni 3D erdvę atpažįstantys ir judesius sekantys įrenginiai. Tai reiškia, kad mes valdymo gestais funkcijas išvysime ne tik žaidimų įrenginiuose, bet greičiausiai ir mūsų stacionariuose ar planšetiniuose kompiuteriuose bei automobilių pramogų sistemose.
Dėvimi jutikliai bus visur
Kai „Google“ paerzino konferencijos „Google I/O“ dalyvius, pristatydama „Project Glass“ (papildytosios realybės akinius), kai kurie entuziastai nusprendė pasigaminti nuosavas versijas, panaudodami „nulaužtus“ „iPod“ ir vaizdo projektorius. Visą šį sujudimą pažymėjo 11 milijonų dėvimų elektronikos įrenginių pardavimų pikas, pasiektas 2011 metais.
 |
| „Google“ nuotr./„Google“ papildytosios realybės akinių prototipas |
Šis skaičius stabiliai kyla, daugiausia prie to prisidedant populiariems sveikatingumo įrenginiams, tokiems kaip „Nike+ FuelBand“: 2012 metų šventiniam sezonui kompanijos partneriai atidarė net kelias parduotuves, išdidžiai demonstruodami „STMicroelectronics“ gaminamų mažos galios jutiklių galimybes realiame pasaulyje.
Dabar drauge su įvairiais projektavimo komplektais mes sulauksime vis daugiau tokių įrenginių – įskaitant tuos, kurie kūno parametrus gali justi netgi jums miegant.
Būtent šiomis savybėmis pasižymi „Basis“ – į judesius reaguojanti vieno sensoriaus apyrankė, kuriai netrukus bus išleistas API programavimo priemonių rinkinys; ir viena iš „Kickstarter“ sėkmės istorijų – pagal asmeninius poreikius pritaikomas išmanusis laikrodis „Pebble“.
Parodoje „CES 2013“ kompanija „Vuzix“ taip pat pristatė savo sukurtą žaidimams pritaikytą optinį įrenginį akims M100 su papildytosios realybės funkcijomis, veikiantį „Android“ pagrindu.
Pigesnis, geresnis, mažesnis
2012 metais „NXP“ pristatė „ARM Cortex-M0“, „Freescale“ pristatė „ARM Cortex-M0+“ mikrovaldiklius (MCU), kainuojančius mažiau nei 50 JAV centų (apie 1,3 Lt). O „Raspberry Pi“ siūlo pilnavertį „multimedia“ centrą su „ARM11“ mikroprocesoriumi, kainuojantį pigiau nei mokyklinė knyga.
Sistema orientuota į mažą energijos suvartojimą, geresnį budėjimo būsenos valdymą ir lengvesnį projektų migravimo valdymą. Akivaizdu, kad tai, ką mes regėjome 2012 metais, buvo tik pati pradžia.
Daiktų internetas
Tęsiant temą apie mažą energijos suvartojimą: „ARM“ ir šiandien išlieka ta įmone, su kuria bendradarbiauti nori visi, kuriantys išmaniuosius tinklus, galinčius nuolatos savarankiškai mokytis ir taip tobulinti juos naudojančių asmenų potyrius.
Įsivaizduokite štai tokį scenarijų: jūs pakviečiate draugą ar draugę vakarienės. Norimus receptus susirasti galite pasinaudodami telefonu, o visus reikiamus ingredientus užsakote vienu mygtuko paspaudimu. Be to, jie pristatomi tiksliai tuo metu, kada jums jų reikia. Ir visa įmanoma net jei esate kitoje laiko juostoje ar užsienyje. Televizorius galėtų rekomenduoti filmus, o jei tuo metu praleisite savo mėgstamą TV laidą, įrenginys ją automatiškai įrašytų.
Visi mūsų virtualieji asistentai ir įrenginiai bus susieti tarpusavyje – pavyzdžiui, mano automobilis, likus tam tikram laikui iki grįžimo, gali išsiųsti signalą mano namui, kad čia būtų automatiškai įjungtas šildymas arba pradėtų groti mėgiama muzika.
Šiuo atveju kalbame apie „Siri“ arba panašius asistentus, kurie artimiausioje ateityje suaugs ir taps nematomais liokajais.
2013 metais gal viso to dar neturėsime, tačiau metai be jokios abejonės šioje srityje daug ką lems.
Vienas dalykas, kurį mes garantuotai išvysime 2013-aisiais – virsmas, kurio metu automobilis taps „bandymų poligonu“ vadinamajam daiktų internetui. Daugelis automobilių gamintojų jau kurį laiką eksperimentuoja su atvirojo kodo platformomis, tokiomis kaip „Tizen“ (sukurta bendradarbiaujant „Samsung“ ir „Intel“), „Linux“, „GENIVI“ ir „Android“. Jų pagrindu valdomos ne tik pramogų, bet ir paties automobilio sistemos (navigacija, vaizdo, garso, įvairūs valdikliai). Pavyzdžiui, naujasis „Renault Clio“ naudoja „Android“ pagrindu veikiantį „R-Link“.
3D spausdinimas jau čia!
Daugelį metų užlaikę kvėpavimą laukėme, kol 3D spausdinimas taps prieinamas visiems ir juo galės naudotis tiek įmonės, tiek pavieniai asmenys. Galiausiai išvydome besikuriančius gigantus – „MakerBot“ ir „3D Systems“, kurios šiuo metu dominuoja visame „peizaže“.
Manęs nereikia įtikinėti, kam reikalingas 3D spausdinimas – aš tuo tikiu dar nuo tada, kai studijavau inžinerijos mokslus.
Dar labiau jaudina Warwicko universiteto pranešimas apie tai, jog mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus Simono Leigho, sukūrė medžiagą „Carbomorph“, kuri iš esmės yra nebrangus elektrai laidus ir spausdinimui tinkamas plastikas.
Tai reiškia, kad į spausdinamas konstrukcijas bus galima įterpti elektroninius takelius, jutiklius ar lietimui jautrias aikšteles ir tiesiog atspausdinti žaidimų valdiklius, objektus su integruotais jutikliais ir kitus panašaus pobūdžio daiktus. Siekdami įrodyti pastarąjį teiginį mokslininkai atspausdino puodelį, galintį išmatuoti, kiek jo viduje yra skysčio.
Taigi atrodo, kad ateitis nėra vien tik skraidantys automobiliai. Tačiau 2013 metais nuo akių paslėptų intelektualių ir keičiamos formos technologijų bus vis daugiau ir ant mūsų, ir aplink mus.
- - -
Bee Thakore yra „Farnell element14“ techninės rinkodaros vadovė Europai.
