Ryškiausi pasiekimai: (1) nuoseklus krašto apsaugos finansavimo didinimas, siekiant vykdyti įsipareigojimą NATO dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai; (2) pasiektas istorinis proveržis didinant energetinę nepriklausomybę, užbaigus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekio bei „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija elektros jungčių statybas; (3) itin sėkminga išorės ekonomikos politika: euro įvedimas be jokių trikdžių, atvertos net 13 rinkų lietuviškų žemės ūkio produkcijos eksportui, strateginis laimėjimas – pakvietimas pradėti derybas dėl narystės turtingiausių pasaulio valstybių klube – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir užsienio investicijų politika, Lietuvoje sukūrusi tūkstančius naujų darbo vietų.
Nors yra nuogąstaujančių, kad vis didesnės lėšos, kasmet skiriamos Lietuvos saugumui (2013 m. jos siekė 267,3 mln. eurų (0,77 proc. BVP), o 2016 m. – jau 575,2 mln. eurų (1,48 proc. BVP)), saugesnės Lietuvos nedaro, o dėl to lėšų netenka šalies mokslas, švietimas, kultūra ar socialinė politika, tačiau, laikydamiesi žodžio NATO, pelnome didesnį mūsų sąjungininkų pasitikėjimą ir dėl to lengviau sugebėjome užsitikrinti dar didesnes saugumo garantijas iš NATO ir JAV.
Vos per porą metų mums pavyko pasiekti, kad ne tik Lietuvos oro erdvę saugo NATO valstybių lėktuvai, bet kartu su mumis – sausumos pajėgų kariai iš įvairių NATO šalių.
Įrodymas: vos per porą metų mums pavyko pasiekti, kad ne tik Lietuvos oro erdvę saugo NATO valstybių lėktuvai, bet kartu su mumis – sausumos pajėgų kariai iš įvairių NATO šalių. Be to, pagal Lietuvos susitarimą su NATO, mūsų ginti skubiai (per 48 ar 74 val.) atvyktų ir daugiau karių iš kitų šalių – vadinamos greitojo reagavimo pajėgos.
O konservatoriai ir liberalai per savo valdymą taip buvo sumažinę krašto apsaugos finansavimą, kad keletą metų jis nesiekė net 1 proc. BVP – tai buvo grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui.
Taigi, Lietuvos vyriausybė realiai padarė viską, kad Lietuva būtų kuo saugesnė po to, kai 2014 m. vėl kilo grėsmė po Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą. Kaip sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, net 28 šalių NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacija, yra saugiausia ir pigiausia gynybos sistema, tačiau NATO biudžetas yra didesnis už bet kokio įmanomo priešo, ir tai jau yra jo atgrasymas.
Kaip buvo sustiprintas energetinis Lietuvos saugumas? A.Butkevičiaus Vyriausybė akivaizdžiai pasiekė daugiausia per šiuos beveik 30 metų stiprindama šalies energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Keista, kad dabar konservatoriai kalba apie „4 prarastus metus“.
Ar tuomet išeitų, kad SGD terminalas (kuris užtikrina ne tik nepriklausomą dujų tiekimą, bet ir rezervinę elektros gamybą), Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekis (kuris leis išnaudoti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus ir užtikrins energetinį saugumą tuo atveju, jei būtų nutrauktas dujų tiekimas iš Rusijos) bei elektros jungtys su Skandinavija ir Vakarų Europa (kurių dėka Lietuva galės įsigyti trūkstamą elektrą ne tik iš Rusijos), nieko nereiškia? Darė tik tai, kas buvo pradėta konservatorių? Bėda, kad būtent pastarieji šiuos energetinius projektus labai vilkino...
Tačiau A.Butkevičiaus, kaip ekonomisto, užsienio politikos braižas – išskirtinis dėmesys užsienio ekonomikos politikai šalia tradicinių bendro saugumo tikslų. Beje, energetinio saugumo stiprinimą jam irgi pavyko ekonomizuoti – šio uždavinio įgyvendinimas ėjo koja kojon su energijos kainų vartotojams mažinimu. Tai turėjo ir socialinį poveikį – žmonės pasijuto socialiai labiau apsaugoti, tai atspindi ir aukštas pasitikėjimas šia Vyriausybe.
A.Butkevičiaus Vyriausybė akivaizdžiai pasiekė daugiausia per šiuos beveik 30 metų stiprindama šalies energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
A.Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas principingai ir sąžiningai laikėsi finansinės drausmės, kad atitiktų Mastrichto kriterijus, įvedė eurą ir pagerino šalies skolinimosi reitingus. Be to, nepaisant pasaulio ekonomikos stagnacijos ir dėl Rusijos embargo kritusio Lietuvos eksporto, Lietuva išlieka viena iš greičiausiai augančių Europos ekonomikų.
Realusis Lietuvos BVP peržengė anksčiau pasiektą aukščiausią ribą, t. y. Lietuva pasiekė aukščiausią BVP lygį savo istorijoje ir 2014 m. siekė 75 proc. ES vidurkio. BVP šiemet Lietuvoje turėtų augti 1,6 proc., kitąmet – 2,9 proc.
A.Butkevičius Rusijos embargo aplinkybėmis sugebėjo atverti 13 naujų rinkų Lietuvos žemės ūkio produkcijai, įskaitant ir JAV bei Kinijos, o jo pastangų dėka Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, kuriai priklauso turtingiausios pasaulio valstybės ir narystė kurioje vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo bei patikimumo rodiklis.
Taigi, kokybinis pokytis socialdemokratų dominuojamoje užsienio politikoje – akivaizdus. A.Butkevičius į užsienio politiką sugebėjo pažiūrėti plačiau: ne tik per dvišalius, bet ir per daugiašalius santykius, ne tik per politinius, bet ir ekonominius santykius bei ekonominę diplomatiją. Premjeras aktyviai dalyvavo užsienio politikos formavime ir įgyvendinime, lyderiaudamas ir papildydamas savo užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.
Per šiuos 3,5 metus Lietuva tapo saugesnė ir ekonomiškai stipresnė valstybė Europos ir pasaulio politikos kontekste.
Benediktas Juodka yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas
