​Benediktas Juodka: ES saugumo strategijoje – aiškus Lietuvos balsas

Europa ir visas pasaulis išgyvena gana neramų geopolitinį laikotarpį. Kalbant apie saugumą, užsienio politiką, tos problemos tampa ypatingai aktualios. Paskutinė Europos Sąjungos (ES) užsienio ir saugumo strategija buvo priimta 2003 metais.
Benediktas Juodka
Benediktas Juodka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Prabėgus 13 metų, ES Vadovų Taryba pavedė Europos Komisijos (EK) viceprezidentei Federicai Mogherini su savo komanda paruošti naują Globalią ES užsienio ir saugumo strategiją. Toji strategija, aptarta su ES narėmis, ES Vadovų Tarybai turi būti pateikta šių metų birželio mėnesį. Dabar vyksta strategijos paruošiamieji darbai.

ES valstybių narių buvo paprašyta pateikti savo poziciją dėl ES globalios strategijos. Todėl Lietuvos Respublikos (LR) Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai parengė nuomonę dėl ES Globalios užsienio ir saugumo strategijos.

Mūsų nuomone, pirmiausia turi būti užtikrintas žmonių saugumas, gerovė, taika, demokratija. Privalo būti apgintos ir ES vertybės, pagrindiniai interesai. ES politika turi būti ne tik „reaguojanti“, bet ir „aktyviai veikianti“. Globalioje strategijoje turi būti aiškiai įvardytos karinės ir nekarinės grėsmės, iššūkiai, nustatytas baigtinis prioritetų sąrašas.

Tarp prioritetinių klausimų Globalioje strategijoje turėtų būti įvardyta aktyvi ES Rytų partnerystės politika. ES asocijuotoms partnerėms – Gruzijai, Moldovai, Ukrainai turi būti stiprinama parama. Rusija negali turėti veto teisės sprendžiant įvairius ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis aspektus, o ES santykių su Rytų kaimynėmis pobūdžio neturi lemti principas „pirmiausia – Rusija“.

Globalioje strategijoje turi būti aiškiai įvardytos karinės ir nekarinės grėsmės, iššūkiai, nustatytas baigtinis prioritetų sąrašas.

Lietuva pasisako už Vakarų demokratinės bendruomenės vertybėmis, tarptautinės teisės normomis ir principais grįstą bendradarbiavimą. Sprendžiant santykių su Rusija klausimus, gyvybiškai svarbu išlaikyti ir stiprinti ES solidarumą, kalbėjimą vienu balsu ir atsparumą įvairioms Rusijos taikomoms poveikio priemonėms – politinėms, energetinėms, ekonominėms, informacinėms ir kt.

ES ir NATO turi plėtoti praktinį bendradarbiavimą hibridinių grėsmių, informacinio saugumo, strateginės komunikacijos ir kitose srityse. Ukrainos rytuose Rusijos naudota karo per tarpininkus metodika kelia nerimą dėl galimo tokio scenarijaus pasikartojimo ir Baltijos regione. Globalioje strategijoje turi būti pabrėžiami bendros gynybos išlygos įsipareigojimai reaguojant ir į hibridines grėsmes, aiškiai įvardytos iš Rusijos kylančios tiek konvencinės, tiek nekonvencinės grėsmės.

Branduolinės saugos klausimai turi tapti integralia ES išorės energetikos politikos dalimi, o ES energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi būti traktuojama kaip vienas iš pagrindinių strateginių bendros ES energetinio saugumo politikos uždavinių.

Tarp Globalios strategijos prioritetų įvardijome ir informacinį saugumą bei strateginę komunikaciją. ES strateginės komunikacijos kanalai turėtų būti orientuoti ne tik į objektyvios informacijos pateikimą Rytų partnerystės valstybių žmonėms, ES matomumo didinimą ir demokratinių vertybių sklaidą, bet ir į ES valstybių narių visuomenių atsparumo bet kokiai klaidinančiai ir priešinančiai propagandai bei dezinformacijai ugdymą ir švietimą.

Tokios LR Seimo išdėstytos nuomonės buvo pateiktos LR Prezidentei, LR Vyriausybei, ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai F.Mogherini, Europos Komisijai, Europos Parlamentui bei ES ir NATO valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Mūsų šalies nuomonė buvo pristatyta toms institucijoms, kurios tiesiogiai rengia globalią strategiją ir kurios bus įpareigotos tą strategiją įgyvendinti.

Prieš porą savaičių Lietuvoje lankėsi ES vyriausios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai F.Mogherini vyriausia patarėja Nathalie Tocci. Hagoje (Nyderlanduose), kur vyko ES užsienio ir saugumo politikai skirta konferencija, ponia N.Tocci vienoje iš darbo grupių pristatė ruošiamos strategijos gaires. Smagu pažymėti, jog tame projekte buvo atsižvelgta į Lietuvos pateiktą nuomonę. Galime garsiai pripažinti, kad Lietuvos parlamentarai jaučia ES saugumo politikos jautriausius aspektus.

F.Mogherini, surinkusi nuomones, pateiks jas ES šalių politikams. Gegužės – birželio mėnesį vyks dar vienas aptarimas. Kai bus parengtas galutinis variantas, birželį, projektas, aptartas su ES narėmis, bus pateiktas ES Vadovų Tarybai. Ji ir priims galutinę strategiją. Globalios ES užsienio ir saugumo politikos strategija taps užsienio ir politikos plėtojimo orientyru.

Benediktas Juodka yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis