Dėl šio SGD terminalo statybos buvo mestas šešėlis ant tuometinio premjero Gedimino Kirkilo, Ūkio ministerijos darbuotojų ir šviesaus atminimo Bronislovo Lubio.
„Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi Suskystintų gamtinių dujų terminalo“, – teigiama Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartyje.
Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi Suskystintų gamtinių dujų terminalo.
Šio projekto duobkasiai – tuometinė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Tie patys, kurie neva yra smarkiausi kovotojai už energetinę Lietuvos nepriklausomybę.
Jei nebūtų taip begėdiškai išdraskytas šis projektas, SGD terminalas jau būtų veikęs keletą metų, o gyventojai ir verslas būtų sutaupę ne vieną šimtą milijonų litų.
Gal ir „Achema“ bei jos darbuotojai šiandien gyventų lengvesnius laikus, nes ši bendrovė yra didžiausias gamtinių dujų vartotojas Lietuvoje. Beje, tuometinėje gamtinių dujų terminalo bendrovėje valstybė turėjo 80 proc. akcijų, 20 proc. priklausė „Achemai“. Dabar statomame SGD terminale valstybė turi dar mažiau akcijų – 73 proc., 10 proc. priklauso „Achemai“, o likusios akcijos priklauso privatiems investuotojams.
Dėl šio klaidingo sprendimo valstybė prarado daug laiko, ne tik galimybę anksčiau apsirūpinti pigesnėmis dujomis, bet ir daug pinigų.
Jeigu galimybių studijai „Achema“ nenaudojo valstybės lėšų, o pati atliko galimybių studiją, kuri kainavo 0,5 mln. litų, tai naujojo terminalo statybų konsultantams Arvydas Sekmokas išleido daugiau nei 52 mln. litų. Ir tai vyko per patį krizės įkarštį, o žmonės tuo metu mokėjo aukščiausias kainas už šilumą.
„Achema“ nenaudojo valstybės lėšų, o pati atliko galimybių studiją, kuri kainavo 0,5 mln. litų, o naujojo terminalo statybų konsultantams Arvydas Sekmokas išleido daugiau nei 52 mln. litų. Ir tai vyko per patį krizės įkarštį.
Aukščiausiojo teismo sprendimas reabilitavo ne tik šį projektą, bet ir Ūkio ministerijos pareigūnus – N.Pažūsienę, A.Ignotą, o prieš tai vykę teismai – ir V.Miškinį, kurie vykdė tuometinio ūkio ministro V.Navicko pavedimus bei gynė viešąjį interesą.
Kas atlygins šiems aukšto lygio specialistams už sulaužytus likimus, sunaikintą sveikatą, sužlugdytą karjerą? Ar reabilituojantis straipsnis dienraštyje „Lietuvos rytas“ yra pakankama kompensacija šiems žmonėms už sulaužytus gyvenimus?
Kas atsiprašys ekspremjero G.Kirkilo už nepagrįstus kaltinimus korupciniais sandoriais ir B.Lubio, kurį nepagrįsti įtarimai anksčiau nuvarė į kapus? Būtų įdomu sužinoti, kas yra tikrieji šio projekto sunaikinimo užsakovai ir kodėl juos rėmė konservatoriai?
Kodėl taip entuziastingai šios bylos tyrimo ėmėsi prokuratūra ir kodėl ta pati prokuratūra nerodo jokio entuziazmo imtis galimai padarytų pažeidimų tyrimo, kuriuos Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo identifikavo ir paprašė prokuratūros juos išaiškinti?
Ir kas atlygins padarytą žalą valstybei bei jos piliečiams už šio projekto sužlugdymą?
Per buvusios Vyriausybės valdymo metus gyventojai mokėjo aukščiausią kainą nuo nepriklausomybės pradžios ir buvo apiplėšti 3 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad konservatoriai niršta vien nuo minties, jog per pusantrų metų pasiekėme tai, ko jie nesugebėjo per keturis.
Birutė Vėsaitė yra socialdemokratė, Seimo narė
