Iki šiol buvo reaguojama operatyviai, pvz. dėl greitai gendančių vaisių ir pan. EK atstovas konstatavo krizės mastus – bendras poveikis ekonomikai yra nemažas, 4,2 proc. bendro ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto sudaro produktai neįleisti į Rusiją.
Komisija skaičiuoja, kad 5,1 milijardų eksporto rinkos praradimas palies 9,5 milijono žmonių ES pajamas. Akivaizdu, kad nemaža dalis tų žmonių yra būtent Lietuvoje, Baltijos šalyse. Lietuvos eksportas sudaro 20 proc. viso ES eksporto į Rusiją, tačiau mūsų šalies ekonomika sudaro tik 0,27 proc. ES BVP.
Atskiriems sektoriams ir valstybėms sankcijų poveikis yra milžiniškas. Bet Europos Komisija elgsis atsargiai. Šiandien buvo oficialiai pripažinta, kad EK kol kas nesiima ypatingų priemonių, t.y. nepradeda naudoti 400 milijonų eurų krizės rezervo fondo.
Tačiau daugelis parlamentarų ragina tai daryti nedelsiant, nes dabartinė krizė nenusileidžia, pavyzdžiui, 2011 m. bakterijos E.koli sukeltai krizei, kai Ispanijos agurkų augintojams buvo kompensuojami nuostoliai iš fondo.
Komisija skaičiuoja, kad 5,1 milijardų eksporto rinkos praradimas palies 9,5 milijono žmonių ES pajamas. Akivaizdu, kad nemaža dalis tų žmonių yra būtent Lietuvoje, Baltijos šalyse.
Gera žinia yra tai, kad Komisija nenutraukė diskusijos šiuo klausimu, susidaro įspūdis, kad stebint situaciją gali būti imamasi ryžtingesnių priemonių.
Tarp jau dabar paskelbtų rimtesnių sprendimų – intervencinių pieno produktų pirkimų pratęsimas iki gruodžio, papildoma paramą naujų rinkų paieškoms.
Tai, aišku, nesprendžia problemų iš esmės. Be to dalis parlamentarų nuogąstavo, kad gan rimtas pagalbos priemonių paketas vaisiams ir daržovėms (125 mln. eurų) bus greitai išnaudotos Pietų šalyse, o šalys kurios nuima derlių vėliau (tame tarpe ir Lietuva) negaus pinigų.
Komisijos atstovas patikino, kad papildomi pinigai bus skiriami operatyviai esant poreikiui. Komiteto posėdyje paraginau Komisiją atidžiau išanalizuoti situaciją mūsų regione, pateikiau skaičius. Pristačiau vieningą Baltijos šalių žemdirbių kreipimąsi į Komisiją, jį savo parašais parėmė ir Baltijos šalių Europos parlamento nariai.
Kreipimosi esmė – prašymas pripažinti išskirtinę Baltijos šalių ekonomikos padėtį ir įkurti specialų fondą šių šalių žemės ūkio sektoriui, patiriančiam neproporcingus nuostolius, remti. Kitam komiteto posėdžiui paprašiau pristatyti Komisijos priemonių planą dėl kiaulių maro. Šiai problemai, rodos, dėmesio Europoje kol kas nepakanka. Vakarykščiam posėdyje atkreipiau ir ES pirmininkaujančios Italijos Žemės ūkio ministro dėmesį į kiaulių maro problemą Rytų Europoje, kuri gali tapti visos Europos problema.
Bronis Ropė yra Europos parlamento narys
