Bronislovas Matelis: Antikorupcijos komisijos darbas – paralyžiuotas, išeities ieškos visas Seimas

Netrukus Seimas turėtų apsispręsti, ar Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis gali tęsti darbą šiame poste?

Lyg ir keistas klausimas, nes A.Stončaitis daug metų ėjo aukštas pareigas Policijos departamente, vėliau buvo net Vyriausybės kancleris, reguliavęs tiek viešųjų pirkimų, tiek viešosios politikos, tiek įvairių reformų eismą.

Tačiau praėjusių metų lapkričio pradžioje po publikacijos 15min kilo įtarimų, kad A.Stončaitis, dirbdamas Vyriausybės kancleriu, leidimą dirbti su slapta informacija galėjo gauti neteisėtai ir tik po tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio tiesioginio spaudimo Valstybės saugumo departamento vadovui Dariui Jauniškiui.

Lapkričio 09-osios dienos Seimo Antikorupcijos komisijos posėdis

+17

Buvo teigiama, kad A.Stončaitis net buvo atsisakęs tikrintis poligrafu, visuomenėje vadinamu „melo detektoriumi“, nes esą buvo surinkta informacija, kad A.Stončaitis turėjo kažkokių ryšių su abejotinos reputacijos asmenimis. VSD neva ketino tą informaciją patikrinti, tačiau AStončaitis turintis teisę atsisakyti šios procedūros, tą jis ir padaręs.

Sutikite, kad nebūtų gerai, jeigu vėliau paaiškėtų, kad jautria informacija disponuojančiai komisijai vadovavo asmuo, turintis neleistinų ryšių su nusikalstama aplinka.

Skaitytojams dar priminsiu, kad papildomam pokalbiui į VSD kviečiami ne visi, o tik tie asmenys, kurių veikla yra sukėlusi pagrįstų įtarimų.

Seimo Antikorupcijos komisija dar praėjusiais metais ėmėsi tirti tuos teiginius. Sutikite, kad nebūtų gerai, jeigu vėliau paaiškėtų, kad jautria informacija disponuojančiai komisijai vadovavo asmuo, turintis neleistinų ryšių su nusikalstama aplinka.

Tuo metu šios situacijos išsiaiškinimu buvo suinteresuota visa Antikorupcijos komisija. Kai gavome iš VSD vadovo atsakymą, kuriame viskas buvo parašyta taip, kad jokio atsakymo į konkrečius klausimus kaip ir negavome, tarėmės ką toliau daryti. Arba dirbame, kaip dirbę, arba ieškome tiesos toliau.

Tuomet ir opozicijos atstovė Agnė Širinskienė siūlė tyrimą tęsti, nes esą liko labai daug neaiškumų ir neatsakytų klausimų apie tuos pirmininko ryšius, bei situaciją su tuo poligrafu. Aš, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, kažkiek abejojau, bet sutikau sušaukti uždarą posėdį specialiame kabinete, pasikviečiant į jį VSD vadovą bei STT atstovą, disponavusius slapta pažyma apie neva netinkamus A.Stončaičio ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.

Tačiau ir šiame posėdyje nieko naujo nesužinojome – su slaptos pažymos turiniu komisijos nariai nebuvo supažindinti.

A.Stončaitis neslėpė, kad tikrintis nenorėtų, verčiau išeitų į užtarnautą poilsį.

VSD vadovas paaiškino, kad A.Stončaičiui net nebuvo siūlymo tikrintis poligrafu, o toks įspūdis galėjo susidaryti dėl to, kad kiekvienam, kuris yra pakviečiamas papildomam pokalbiui išduodant leidimą dirbti su slapta informacija, pokalbio metu siūloma apsispręsti, ar jis sutiktų tikrintis poligrafu, jeigu tyrimo metu tokia būtinybė iškiltų. Tik tiek. A.Stončaitis neslėpė, kad tikrintis nenorėtų, verčiau išeitų į užtarnautą poilsį.

Poligrafo vėliau neprireikę. Tačiau knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ užsimenama, kad tuometis premjeras S.Skvernelis galėjo daryti spaudimą VSD vadovui, kad A.Stončaičiui būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija. Premjeras net grasinęs, kad priešingu atveju ištiks Vyriausybės krizė.

Seimo Antikorupcijos komisijos posėdis, kuriame dalyvauja STT ir VSD vadovai

+14

Dabar grįžkime prie nepasitikėjimo, kurį A.Stončaičiui šių metų sausio mėnesį išreiškė dauguma Antikorupcijos komisijos narių. Juk tikrai būtų sudėtinga dirbti su pirmininku, žinant, kad egzistuoja slapta pažyma, kurioje fiksuoti A.Stončaičiui nepatogūs ryšiai. Ar visuomenė pasitikės, ar nebijos kreiptis į tokio pirmininko vadovaujamą komisiją?

Nenorėdami aštrinti situacijos, komisijoje dirbantys valdančiųjų atstovai pasiūlė kompromisą: pirmininkas pats sušaukia spaudos konferenciją ir viską visuomenei paaiškina. Kur ir su kuo galėjo būti fiksuoti jo ryšiai su abejotinos reputacijos asmenimis, kas tie asmenys, ar tai galėjo pakenkti valstybės prestižui. Komisijos nariai buvo pasirengę šią istoriją pamiršti ir toliau dirbti kartu, jeigu pirmininkas būtų atsižvelgęs į šį prašymą.

Tačiau A.Stončaitis ką nors paaiškinti visuomenei ir komisijos nariams atsisakė. Priešingai, net apipylė institucijas įvairiais skundais.

Antikorupcijos komisijai neliko nieko kito, kaip kreiptis į Seimą ir siūlyti atleisti A.Stončaitį iš komisijos pirmininko pareigų, nes šiuo pirmininku nepasitiki dauguma komisijos narių. Komisijos nariai ir toliau mano, kad pirmininko postas priklauso opozicijai, sutinkame patvirtinti bet kurį pasiūlytą kandidatą.

Tiesiog situacija komisijoje darosi nenormali, nes sprendimų priimti neįmanoma. Net jeigu Seimas nutartų palikti A.Stončaitį pirmininko pareigose, išliktų nepasitikėjimo šešėlis, nes niekas nežino, kas toje slaptoje pažymoje prirašyta, o pats pirmininkas apie tai kalbėtis atsisako.

Norėtųsi kokios nors išeities, leisiančios komisijai tęsti darbą, o visuomenei ir toliau pasitikėti tiek komisijos nariais, tiek ir pirmininku.