Vilniuje nustatyta šilumos kaina 8,74 ct/kwh. yra didžiausia iš visų Lietuvos didžiųjų miestų. Kaunas gruodžio mėnesiui turi mažiausią šilumos kainą – 5,30 ct/kwh., Panevėžys – 5,94 ct/kwh.,Klaipėda – 6,29 ct/kwh., Šiauliai – 6,67 ct/kwh. Kyla klausimas, kodėl Vilniuje šilumos kaina beveik 30 procentų didesnė negu kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kai anksčiau buvo mažiausia.
Pagrindinė priežastis yra ta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos gamyboje šildymo sezono metu pagrindinis kuras yra gamtinės dujos, kurios sudaro iki 70 procentų viso kuro, biokuro dalis tik 25-30 proc.
Šiuo metu gamtinių dujų kaina rinkoje išaugo neprognozuojamai (iki 2000 Eur už 1000 m3.) ir yra beveik penkis kartus didesnė negu biokuro kaina. Tuo tarpu Kaune ir Panevėžyje iki 85 proc. šilumos pagaminama biokuro katilinėse, Klaipėdoje – 68 proc.,Šiauliuose – 75 proc. Dėl to tuose miestuose šilumos kainos yra ženkliai mažesnės. Lietuvoje pagal VERT duomenis visuose miestuose vidutiniškai šilumos gamyboje 70,3 proc. sudaro biokuras, o gamtinės dujos – tik 29,7 proc., vidutinė šilumos kaina gruodžio mėnesį Lietuvoje buvo 6,69 cnt/kwh.
Noriu pabrėžti, kad Vilniaus šilumos tinklų įmonė labai atsilikusi nuo kitų Lietuvos miestų rekonstruojant katilus iš dujinio kuro į biokurą. Galimai dėl šilumos tinklų įmonės vadovų aplaidumo ir nekompetencijos, savivaldybės atsakingų asmenų kontrolės stokos turi kentėti Vilniaus gyventojai, kurių didelė dalis žiemą negalės susimokėti už šilumą.
Vilniuje iki šiol neįvykdyta „Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014-2020 metų programa“, kurioje buvo numatyta iki 2020 m. įrengti šilumai gaminti ne mažiau kaip 400 MW galios biokurą deginančių katilų, tam buvo skirta 160 mln. eurų Europos sąjungos struktūrinių fondų parama. Remiantis tuo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 9 d. patvirtino „Atnaujintą Vilniaus miesto šilumos ūkio specialųjį planą“. Specialiajame plane numatyta, kad iki 2021 m. pabaigos Vilniuje bendra iš AEI šilumos gamybos įrengimų galia turėjo būti 585,6 MW.
Papildomai iki 2020 m. naujų šilumos gamybos įrenginių iš AEI turėjo būti pastatyta 352,6 MW galios, iš jų 100 MW Vilniaus šilumos tinklų įrenginiuose, „Ignitis“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 230 MW. 170 MW gaminama šilumos iš biokuro ir 60 MW šilumos galios gaminama iš komunalinių atliekų.
Pagal išduotas projektavimo sąlygas nepriklausomi šilumos gamintojai iki 2021 m. turėjo įrengti 83,6 MW biokurą deginančių katilų. Šios galios biokuro katilų būtų pakakę aprūpinti šiluma Vilniaus miestą 100 proc. iki -5C lauko oro temperatūros, o esant žemesnei negu -10C – iki 70 proc., šilumos kaina būtų mažesnė negu Kaune.
Tačiau per ketverių metų laikotarpį padaryta labai mažai. Iš planuotų įrengti 585,6 MW biokuro katilų turime tik apie 260,0 MW. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 100 proc.neivykdė 2018 m. Tarybos sprendimo, nepervedė nei vieno katilo iš dujinio kuro į biokurą, „Ignitis“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sužlugdė dviejų biokuro katilų 170 MW galios įvedimą į eksploataciją, motyvuodami tuo, kad bankrutavo lenkų rangovas. Statyba katilinės liko neužbaigta ir neaišku, kada ji bus užbaigta. „Ignitis“ jokių įsipareigojimų prieš vilniečius neturi, be to, didžiulės sąskaitos gyventojams už šildymą jų nejaudina. Nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro katilinių statyba sustojusi dėl nepalankių investicijoms sąlygų mieste.
Daugelio Vilniaus gyventojų vardu kreipiuosi į Vilniaus merą p. R. Šimašių, prašydamas įvertinti (ne)darbą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ valdybos (pirmininkas A.Bužinskas), šilumos tinklų įmonės vadovo (p.G.Bakanas) bei jo pavaduotojų. Praktiškai dėl šių asmenų nekompetencijos ir galimo aplaidumo visą žiemą turės kentėti daugiau negu 0,5 milijono Vilniaus gyventojų, patuštindami pinigines sąskaitoms už šilumą sumokėti.
Siekiant ateityje sumažinti šilumos kainą Vilniuje būtina skubiai pradėti darbus naujų biokuro katilų įrengimui bei senų katilų pervedimui iš dujinio kuro į biokurą, t.y. atlikti darbus, nurodytus „Šilumos ūkio plėtros specialiajame plane“, patvirtintame 2018 m.gegužės 9 d. miesto savivaldybės Taryboje.
Bronius Cicėnas yra buvęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ technikos direktorius
