Užklupusi kaitra ar per didelis kritulių kiekis, įvairūs kenkėjai, ligos padaro savo „juodą darbą“, kuris sunaikina ar sumažina derlių. Įvairios stichijos ūkininkus užklumpa kone kasmet, ir ne visas jas galima numatyti bei pasiruošti.
Pastarieji keleri metai mūsų šalies ūkininkams buvo ypatingai sunkūs. Sumažėjusios pieno supirkimo kainos skaudžiai kirto pieno gamyba užsiimantiems ūkininkams. Afrikinis kiaulių maras privertė naikinti ištisas kiaulių fermas. Lyg maža to būtų, Rusijos paskelbtas embargas užkirto kelią lietuviškų maisto produktų eksportui.
Taip susiklosčiusios aplinkybės nesunkiai galėjo palaužti ne vieną ūkininką. Galėjo, bet nepalaužė. Kai kurie ūkininkai sėkmingai pakeitė veiklos kryptį, imdamiesi , pvz. avininkystės verslo, kuris, beje, išaugo net šešis kartus. Ženkliai padidėjo grūdų supirkimas. Lietuva jau tituluojama grūdų gamybos ir eksporto kraštu. 2015 metais grūdų gamyba išaugo iki rekordinių aukštumų ir pasiekė 6,5 mln. tonų. Šiais metais vėl prognozuojamas neblogas grūdinių augalų derlius. Per trejus metus apie 15 procentų padidėjo mėsos gamyba ir supirkimas, sparčiais tempais vystosi paukštininkystė.
Praėjusiais metais ir iš Lietuvos biudžeto, ir iš ES fondų išmokėta net 82 mln. eurų, o šiais metais į ūkininkų sąskaitas pervesta 34,5 mln. eurų. Ir tai dar, tikiuosi, ne pabaiga.
Sėkmingai pavyko rasti naujas lietuviškų žemės ūkio produktų realizavimo rinkas. Lietuviška žemės ūkio produkcija eksportuojama beveik į 200 šalių. Mūsų Vyriausybei ir gamintojams pavyko atverti tokias didžiules rinkas kaip Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Afrika. Dar geresnių rezultatų pavyks pasiekti rudenį įsigaliojus kooperacijos įstatymo pataisoms. Kooperatyvai turės daug didesnes galimybes pelningiau realizuoti savo produkciją, nei dirbdami pavieniui.
Dėl Rusijos įvesto embargo sunkumus patiriantis pieno sektorius yra remiamas solidžiomis išmokomis. Pieno ūkiams nuo 2014 metų pradžios iš nacionalinio biudžeto ir ES fondų jau pervesta beveik 154 mln. eurų. Po embargo, pirmaisiais metais, pieno gamintojams paremti buvo išmokėta beveik 37 mln. eurų.
Praėjusiais metais ir iš Lietuvos biudžeto, ir iš ES fondų išmokėta net 82 mln. eurų, o šiais metais į ūkininkų sąskaitas pervesta 34,5 mln. eurų. Ir tai dar, tikiuosi, ne pabaiga. Su Europos Komisija aktyviai deramasi dėl papildomų paramos priemonių. Siekiama, kad parama vienam ūkiui būtų padidinta nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų ir kad ūkininkus paremti būtų leista valstybės lėšomis.
Paramos tikimasi ne tik pieno, bet ir kitiems sektoriams, kurie taip pat patiria įvairių sunkumų. Liepos 18 dieną Briuselyje vyks Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdis, kuriame komisaras Filas Hoganas įvertins valstybių narių išsakytas nuomones ir pateiks paramos paketą.
Žemės, maisto ir miškų ūkis sparčiai modernizuojamas, diegiamos išmanios sistemos ir technologijos, todėl šiam sektoriui turime paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus. O norint juos paruošti, valstybės pareiga paskatinti šias profesijas rinktis.
Dar prieš gerus penkerius metus, valdant konservatoriams ir liberalams, mūsų jaunimui nebuvo sudarytos patrauklios sąlygos rinktis su žemės ūkiu susijusias studijas. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai skundėsi, jog labai trūksta gyvulininkystės technologų, agronomų.
Trūkstamų specialistų paruošimui būtų pakakę ir studijų kolegijoje, tačiau koleginės studijos, kad ir veterinarijos felčerių, tuo metu buvo tiesiog panaikintos. Didžiausios problemos prasidėjo tuomet, kai žemės ūkio specialistų rengimas buvo atiduotas Švietimo ir mokslo ministerijai. Praktinis specialistų parengimas ėmė ristis žemyn.
Visiškai kita situacija yra šiandien. Taip vadinamųjų „žemiškųjų“ specialybių specialistus ruošiantį Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) renkasi vis didesnis abiturientų skaičius. Dabartinės, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sprendimas žemės ūkio, miškininkystės, maisto ir žemės ūkio mokslų krypčių studijų programoms valstybės finansuojamų vietų skaičių padidinti nuo 100 iki 175 buvo labai reikalingas.
Palyginimui – jei 2011-aisiais į ASU pirmosios pakopos studijas buvo priimti 645 studentai, 2012 metais susidomėjimas žemės ūkio studijomis iš inercijos krito ir siekė tik 560 įstojusiųjų, 2013-aisiais studentų skaičius ėmė augti ir buvo priimta 678, o 2014-siaisis – net 947 studentai.
Žemės ūkio specialistų poreikis yra kelis kartus didesnis nei paruošiama specialistų. Būtent todėl žemdirbiškąsias specialybes pasirinkusiems, tačiau už mokslą mokantiems motyvuotiems studentams yra valstybės apmokama dalis studijų kainos. O ir įsidarbinimas yra kone garantuotas. Baigę pirmos pakopos studijas biologinėse ir inžinerinėse programose įsidarbina apie 91-96 proc., baigę magistro studijas – apie 93-96 proc. Tikiuosi, kad žemės ūkio specialybių paklausa ir toliau vis didės.
Šiandien smagu regėti į kaimą sugrįžtantį jaunimą. Jie su dideliu užsidegimu imasi verslo, perima tėvų ūkius. Su jaunimu į kaimą ateina ir naujovės. Lietuvos ūkiai modernizuojami, atnaujinama technika, pritaikomos agronomijos, zootechnikos žinios.
Nepaisant užklumpančių problemų, mūsų ūkininkai nenuleidžia rankų, sugeba rasti išeitį, prisitaikyti ir stebinti savo stiprybe, išradingumu, garsinti Lietuvą darbštumu, ekologiška produkcija. Siekiant apsaugoti žemės ūkį nuo galimų nuostolių, mano bei dar kelių Seimo narių pasiūlymu, bus įsteigtas specialusis fondas, padėsiantis suvaldyti kilusias rizikas ir jei nepavyks jų kompensuoti draudimo mechanizmais, atlyginti žemdirbiams patirtus nuostolius.
Viliuosi, jog Lietuva save ir ateityje reprezentuos, kaip gilias ūkininkavimo tradicijas turinti, žemės ūkį puoselėjanti ir moderni šalis.
Bronius Pauža yra Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas
