Įstatymų pakeitimai susiję su 4-osios ir 5-osios Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvų nuostatų perkėlimu į Lietuvos teisinę sistemą. Vidaus reikalų ministrės teigimu, siūlomais pakeitimais taip pat siekiama, kad informacijos apie užsienio valstybių juridinių asmenų ir juridinių struktūrų naudos gavėjo prieinamumo kontekste Lietuva atitiktų Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo standartą. Kol kas, nepaisant nemenko PPTFPĮ numatyto informacijos apie naudos gavėjus gavimo, atnaujinimo, saugojimo ir disponavimo reguliavimo, minėto Forumo reikalavimai nėra tinkamai užtikrinti.
Siūlomame PPTFPĮ pakeitimo projekte siekiama įtvirtinti elektroninių pinigų sąvoką bei praplėsti „kitų įpareigotų subjektų“ apibrėžimą, jiems priskiriant taip pat ir asmenis, besiverčiančius saugojimo, prekybos ar tarpininkavimo veikla prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jei sandorio, atliekamo vienos ar kelių susijusių operacijų metu, vertė ne mažesnė nei 10 000 Eur. Praplečiamas svarbių viešųjų pareigybių sąrašas; numatomos papildomos pareigos Lietuvos advokatūrai, Lietuvos notarų rūmams, Lietuvos auditorių rūmams, Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos prabavimo rūmams. Projekte parengtas detalesnis Lietuvos institucijų ir užsienio valstybių institucijų bendradarbiavimo reglamentavimas; praplėstas asmenų, turinčių nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdant vienkartines pinigines operacijas arba sudarant sandorius, kurių suma ne mažesnė nei 10 000 eurų, sąrašas. Taip pat projektu griežtinamas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas bei įvedami draudimai atsižvelgiant į didelės rizikos trečiąsias valstybes. Naudos gavėjams nustatoma pareiga atskleisti reikalaujamą informaciją apie save juridinio asmens atstovui. Numatomas palengvinimas – paprastesnes kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones galima būtų taikyti ir tais atvejais, kai, esant kitoms sąlygoms, elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti ir ne tik Lietuvoje.
Šios papildomos informacijos pateikimo VMI tvarką ir terminus nustatys centrinis mokesčių administratorius.
Mokesčių administravimo įstatymo projekte numatoma nauja naudos gavėjo sąvoka, atitinkanti PPTFPĮ apibrėžtąją. Projektu ketinama įtvirtinti, jog prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kuriems kyla pareiga pateikti asmenų informaciją VMI, privalės papildomai pateikti duomenis apie asmenų atstovus ir naudos gavėjus, jeigu informacija apie naudos gavėjus neturi būti teikiama Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. Šios papildomos informacijos pateikimo VMI tvarką ir terminus nustatys centrinis mokesčių administratorius. Užsienio asmens vardu ar interesais veikiantiems asmenims visais atvejais teks nustatyti užsienio asmens naudos gavėją ir saugoti jo tapatybės duomenis, apskaitos dokumentus, sutarčių dokumentaciją, net jeigu tokia pareiga jiems nenumatyta pagal PPTFPĮ.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimą būtų nustatyta informacijos tiekėjų atsakomybė, t. y. siūloma ANK papildyti straipsniu, numatančiu, jog nepateikus ar neteisingai pateikus duomenis finansų įstaigoms bei kitiems įpareigotiesiems subjektams, atliekantiems praneštino asmens tapatybės nustatymą, grėstų bauda nuo 500 Eur iki 2 400 Eur.
Šiais įstatymų pakeitimais tikimasi įgyvendinti ES direktyvas pinigų plovimo prevencijos klausimais, įtvirtinant didesnį skaidrumą ir griežtinant kovos su pinigų plovimu taisykles. Seimui patvirtinus įstatymų pakeitimų projektus, PPTFPĮ pakeitimai turėtų įsigalioti 2020 m. sausio 10 d., kitų įstatymų – 2020 m. antrojoje pusėje.
Džiuginta Balčiūnė yra advokatė, ILAW partnerė, Jolanta Borko yra jaunesnioji teisininkė.
