Kaip patiems įvertinti riziką?
Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo platformos ir trys platformos, per kurias galima investuoti į nekilnojamojo turto projektus. Estijoje tokių platformų – daugiau nei dešimt, Latvijoje jų daugiausia – virš dvidešimties, nes ten paskolų ar investavimo platformą gali atidaryti iš esmės bet kas, o jų veikla nėra tiesiogiai kontroliuojama priežiūros institucijos, kaip kad Lietuvoje visus finansų rinkos dalyvius prižiūri Lietuvos bankas.
Kaip investuotojui įvertinti, ar platforma veikia stabiliai ir po pusmečio, metų ar dvejų nesusidurs su sunkumais? Kiekvienas investuotojas gali patikrinti šiuos septynis kriterijus, kurie padės nustatyti platformos patikimumą: ar rinka reguliuojama, kaip laikomi investuotojų pinigai, įstatinis kapitalas, atvirumas, komanda, pinigų srautas ir veiklos modelis.
Pirma: reguliuojama rinka
Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos yra prižiūrimos Lietuvos banko. Tai esminis skirtumas, nes nei Estijoje, nei Latvijoje veikiančios skolinimo platformos nėra reguliuojamos.
Vadinasi, prieš pradėdami veiklą šių platformų steigėjai turi registruotis Lietuvos banke, atitikti reikalavimus ir gauti leidimą teikti tokias paslaugas. O vykdydami veiklą jie reguliariai yra prižiūrimi – tiek jų veiklos modelis, tiek platformų finansinė situacija.
Didelis reguliuojamos rinkos pliusas investuotojams, kad visus jų skundus privalo nagrinėti Lietuvos bankas, nepriklausomai, ar investuotojas yra Lietuvos, ar bet kurios kitos Europos ekonominės bendrijos šalies gyventojas.
Antra: atskirai laikomi investuotojų pinigai
Didžiosios Lietuvoje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos – „Paskolų klubas“, „Finbee“ – Lietuvos banko yra prižiūrimos ne tik kaip tarpusavio skolinimo platformos, bet ir kaip elektroninių pinigų įstaigos.
Jei tarpusavio skolinimo platformos veikia kaip elektroninių pinigų įstaigos, jos privalo investuotojų lėšas laikyti atskirtas nuo pačių platformų lėšų. Pavyzdžiui, didžiausia Lietuvos tarpusavio skolinimo platforma „Paskolų klubas“ investuotojų lėšas laiko Lietuvos banko sąskaitoje.
Vadinasi, tokiu būdu investuotojų pinigai yra apsaugoti dukart, nes išvengiama ir komercinio banko bankroto rizikos.
Didelis reguliuojamos rinkos pliusas investuotojams, kad visus jų skundus privalo nagrinėti Lietuvos bankas.
Trečia: kiek savo pinigų įneša steigėjai?
Kad nekilnojamojo turto, verslo ar tarpusavio skolinimo paskolų platforma Lietuvoje galėtų pradėti veikti, ji turi turėti bent 40 tūkst. eurų įstatiniam kapitalui. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvoje gali gauti įmonės, kurios turi bent 350 tūkst. eurų.
Bet kurios įmonės įstatinį kapitalą galima pasitikrinti „Registrų centre“ arba pačios platformos skelbiamose ataskaitose. Kuo įstatinis kapitalas didesnis – tuo platforma patikimesnė, o jos steigėjai suinteresuoti išsaugoti stabilumą, nes bankrutavę jie įstatinį kapitalą tiesiog prarastų.
Ketvirta: atvirumas – panaršykite giliau
Kitas nesudėtingas būdas įvertinti platformos patikimumą – panaršyti jos svetainę ir įvertinti, kokias savo veiklos ataskaitas ji skelbia. Atkreipkite dėmesį, ar jos audituotos, nes auditorius asmeniškai atsako, kad pateikti finansiniai duomenys būtų teisingi.
Tikrai ne visos skolinimo platformos Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Europoje reguliariai ir atvirai skelbia savo finansinius duomenis – tokių mažiau nei pusė. Dar mažiau platformų savo veiklą audituoja. Jei platforma skelbė, bet vėliau nustojo viešinti savo veiklos rodiklius – tai jau turėtų būti ryškus signalas, kad kažkas yra negerai.
Biržoje kotiruojamos įmonės privalo skelbti dar daugiau duomenų ir tai privalo padaryti nedelsiant, tad tai dar labiau didina platformos patikimumą.
Penkta: komanda – kas priima sprendimus?
Visada verta pasidomėti, kas skolinimo platformą įkūrė, kas jai vadovauja, ar bendrovėje veikia valdyba. Jei komandoje yra finansų rinką išmanančių profesionalų, bankininkų, sėkmingų investuotojų – tai svarbus ženklas, kad platforma veikia sėkmingai.
Nė vienas savo srities profesionalas nenorės prarasti reputacijos ir turimo gero vardo, prisidėjęs prie nepatikimo projekto, tad patikėkite, jie platformos veikla pasidomi iš esmės. Kadangi tokie žmonės puikiai išmano paskolų verslą, vykdančiajai komandai nebūtų lengva nuslėpti, jei kažkas vyktų ne taip.
Svarbus signalas dėl platformos patikimumo turėtų būti pagrindinių akcininkų pasikeitimas, kurio nereiktų praleisti pro akis. Vienoje iš žlugusių Estijos platformų praėjusių metų vasarą pasikeitė pagrindiniai akcininkai, o po pusmečio nebeliko ir pačios platformos.
Visada verta pasidomėti, kas skolinimo platformą įkūrė, kas jai vadovauja, ar bendrovėje veikia valdyba.
Šešta: kiek platforma turi pinigų?
Platformos veiklos modelį įvertinti kiek sudėtingiau. Čia reiktų atkreipti dėmesį į du rodiklius. Pirmiausia – pinigų srautai. Kokius pinigų srautus generuoja platforma, kiek ji pasirengusi atlaikyti rinkų ir ekonominius svyravimus?
Įvertinimas paprastas – kuo daugiau pinigų platforma gaus ateityje, tuo jos veikla bus stabilesnė, jei staiga sumažėtų paskolų išdavimas ar išaugtų nemokių paskolų dalis.
Septinta: kam teikia paskola?
Kitas rodiklis – atkreipkite dėmesį, ar platforma pati suformuoja ir išduoda paskolą, ar ji tik teikia rinkodaros paslaugą – pritraukia investuotojus kitų bendrovių išduodamoms paskoloms.
Lietuvoje platformos negali veikti kaip rinkodaros kanalai – rinkti investuotojų pinigus kitų bendrovių išduodamoms paskolos, nes to neleidžia įstatymas. Vis dėlto Latvijoje toks veiklos modelis labai populiarus. Jei investuojate į Latvijoje registruotą paskolų platformą, gali būti, kad tai vartojimo kreditų bendrovės Bulgarijoje ar bet kurioje kitoje šalyje išduota paskola. Tokiu atveju atsiranda papildomos kitų įmonių, kitų šalių ekonominės situacijos rizikos, nuo kurių priklausys tiek jūsų investicijos, tiek ir tokias paskolas platinančios platformos sėkmė.
Tarpusavio skolinimo platformos pasaulyje atsirado prieš 15 metų. Pirmoji startavo Jungtinėje Karalystėje –platforma „Zopa“, kuri sėkmingai tradiciniu tarpusavio skolinimo modeliu veikia iki šiol. Tokiu pat klasikiniu modeliu dirba ir šiuo metu didžiausia tarpusavio skolinimo platforma Jungtinėje Karalystėje „RateSetter“.
Būtent dėl veiklos modelio galima prognozuoti, kad Latvija tikriausiai turi didžiausią riziką pranešti apie kitą veiklą sustabdžiusią skolinimo platformą, nes kuo daugiau rizikų – tuo mažesnė sėkmės tikimybė. Tuo tarpu skolinimo platformos Lietuvoje turi mažiausią riziką tarp Baltijos šalių, nes jos veikia klasikiniu modeliu ir čia įdiegta daugiausia saugiklių, skirtų apsaugoti investuotojų lėšas.
Deividas Tumas yra AB „NEO Finance“ valdybos narys.
