Pagal įstatymus, daugiabučiai priskiriami statiniams, kuriems techninė priežiūra renovacijos metu yra privaloma, tačiau ji rekomenduotina ir imantis paprasto remonto. Tuomet darbų užsakovo samdomas inžinierius prižiūri, kad statybininkai laiku ir kokybiškai atliktų sutartus darbus, naudotų tinkamas kokybiškas medžiagas. Viskas, rodos, paprasta, tačiau grėsmės kyla dviem atvejais: kai bendrijos bando trumparegiškai sutaupyti, ir kai pasirenkamas nesąžiningas techninis prižiūrėtojas.
Taupus moka du kartus
Planuodamos remontą ar renovaciją, bendrijos kartais bando sutaupyti, samdydamos žmogų tik formaliai įvertinti darbų situaciją. Remonto ar renovacijos vietoje jis pasirodo vos keletą kartų ar tik suraityti parašą, liudijantį, kad techninė apžiūra atlikta ir pretenzijų statybos darbų kokybei neturima. Deja, vėliau bendrijų pasitenkinimą sutaupius gana dažnai aptemdo kur kas brangiau kainuojančios statybininkų aplaidumo arba nesąžiningumo pasekmės. Tad tenka ne tik vėl leisti pinigus nekokybiškai atliktų darbų ekspertizei, bet ir ieškoti lėšų gelbėti padėtį, o tai reiškia – atlikti remonto ar renovacijos darbus iš naujo.
Kita dažnai pasitaikanti situacija, kai pigiai nusamdomas techninis prižiūrėtojas, pro pirštus žiūrintis į akivaizdų darbų broką, nes statybininkai už jo aklumą atseikėja dalį pelno. Visai įprasta, kad tokie specialistai yra ne tik „deleguojami“ nesąžiningų statybininkų, bet ir jų papildomai skatinami, todėl gyventojai turėtų paieškoti kito nepriklausomo techninės priežiūros eksperto. Šiek tiek guodžia tai, kad nuo 2012 metų priimtas įstatymas, įpareigojantis techninį prižiūrėtoją apdrausti savo civilinę atsakomybę. Todėl jį galima paduoti į teismą už sąmoningą aplaidumą ar nekompetenciją. Tačiau vėlgi – teks gaišti laiką tiek bylinėjimuisi, tiek taisant darbų broką.
Dar daugiau atmestino darbo pavyzdžių pasipylė, prasidėjus daugiabučių renovacijai, ypač mažesniuose miestuose. Aplaidžiai rengiama projektinė dokumentacija, dar aplaidžiau ja sekama. Tokiai renovacijai apibūdinti puikiai tinka priežodis, jog taupus sumoka du kartus...
Profesionalus techninis prižiūrėtojas – protinga investicija
Kokia atsakomybė tenka techninius darbus prižiūrinčiam asmeniui ir kiek būtų sutaupoma – nesunku įvertinti.
Pirmiausia, techninis prižiūrėtojas kontroliuoja, ar remonto ar renovacijos darbams atlikti naudojamų medžiagų kokybė ir kilmė atitinka projekte numatytus reikalavimus, kad statybininkai nesukčiautų, naudodami pigias, prastas medžiagas.
Antra, techninis prižiūrėtojas stebi, kad visi darbai būtų vykdomi pagal atitinkamą technologiją. Pavyzdžiui, fasado negalima daryti, kai yra žemesnė temperatūra nei plius penki laipsniai. Jeigu tai daroma, esant nulinei temperatūrai, didelė tikimybė, kad tinkas atlaikys vos kelerius metus.
Ir trečia, sąžiningas techninis prižiūrėtojas jokiu būdu nedės parašo po nederamai atliktų darbų aktu. O tai reiškia, kad statybininkai už atliktus darbus užmokestį gaus tik tada, kai remontas ar renovacija bus atlikta kokybiškai.
Daugiabučių bendrijoms visada reikėtų skirti papildomą remonto biudžeto eilutę kompetentingam ir nepriklausomam techniniam prižiūrėtojui nusamdyti. Juk būtent nuo jo priklauso, kaip bus panaudojami kur kas didesni iš gyventojų surenkami pinigai.
Galbūt vertėtų kelioms bendrijoms susivienyti ir apsvarstyti galimybę samdyti vieną profesionalų techninį prižiūrėtoją. Savo darbą atsakingai atliekantis inžinierius yra tas saugiklis, kuris neleis palaiminti blogai atliktų ar perteklinių statybos darbų. Visi dėl to tik sutaupytų.
Dainius Dubaka yra „Sweco Lietuva“ statinio konstrukcijų ir architektūros skyriaus vadovas.
