Rinkos tyrimų agentūros „Nielsen“ duomenys iš prekybos vietų bei Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) duomenys apie akcizų iš alkoholio pardavimų surinkimą rodo, kad yra tam tikras pozityvus pokytis.
Lyginant 2018 m. rugpjūčio duomenis su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, vynų ir fermentuotų gėrimų pardavimai sumažėjo 17,3 proc., o spirituotų vynų krito beveik dviem trečdaliais – net 62,6 proc. Stiprių alkoholinių gėrimų parduota 12 proc. mažiau, o alaus – vos 8,8 procento.
Prisiminkime, kokį daugiausiai išgeriančio žmogaus portretą atskleidė VU Ekonomikos fakulteto mokslininkų vykdytas reprezentatyvus tyrimas: tai kaimo vietovėse gyvenantis 45 ir vyresnio amžiaus vyras, niekur nedirbantis, neturintis išsilavinimo. „Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas“ buvo atliktas 2016 m. ir 2017 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Kaip rodo mokslininkų atlikta analizė, toks vyras vartoja spirituotą vyną, o taip pat stiprų, 6 ir daugiau alkoholio laipsnių turintį alų.
Priimti sprendimai riboti spirituoto vyno vartojimą ir sumažinti jo tarą, kaip rodo jau paminėti skaičiai, panašu, duoda teigiamų pasekmių – šis gėrimas tapo nepatrauklus tokiam vartotojui. Bet kodėl jam vis dar paliktas stiprus alus? Kad apsimoka piktnaudžiauti pigiu ir lengvai prieinamu stipriuoju alumi didelėse pakuotėse rodo „Nielsen“ duomenys iš kaimo vietovių parduotuvių: nuo 2018 m. sausio iki rugpjūčio jo nupirkta tik 8 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jei dar palygintume vertę, stipraus alaus pardavimai kaimo vietovėse sumažėjo mažiau nei 1 proc. Akivaizdu, kad pinigų kiekis, skirtas stipraus alaus įsigijimui ir vartojimui, nesikeičia ar net auga, jei įvertinsime ir neigiamus demografinius rodiklius kaimo vietovėse.
Nežiūrint to, tiek Vyriausybė, tiek Seimo Ekonomikos komitetas nepritaria savo kolegų iniciatyvai riboti „bambalinių“ gėrimų prekybą. Kyla klausimas, ar tai stipraus alaus gamintojų įtaka sprendimų priėmėjams, o gal valdančiųjų noras pamaloninti savo elektoratą? O gal abi priežastys puikiai sutampa, po garsiais alkoholio mažinimo šūkiais paliekant tokioje užmarštyje ne tik pačius geriančiuosius, bet, svarbiausia, jų šeimų narius. Tad nesistebėkime, kodėl taip nemažėja pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kitas socialines problemas, nekintantį gyvenimo būdą, į jį įtraukiamus vaikus, kurie mato ribotas perspektyvas.
Akivaizdu, kad pinigų kiekis, skirtas stipraus alaus įsigijimui ir vartojimui, nesikeičia ar net auga, jei įvertinsime ir neigiamus demografinius rodiklius kaimo vietovėse.
Visą šį kontekstą verta priminti p. A.Verygai, kuris deklaruoja, kad kova nukreipta į ateities kartas, nesistengiant padėti dabar geriantiems žmonėms. Tas pats VU tyrimas rodo, kad ryšys tarp tėvų vartojimo ir vaikų įpročių yra glaudžiai koreliuojantis, todėl nereikėtų numoti ranka į šią stipriai geriančiųjų, dažniausiai kaimo vietovėse gyvenančių vyrų grupę, jiems pritaikytas gydymo paslaugas ir būtent į šiuos asmenis nukreiptų alkoholio ribojimo priemonių įvedimą.
Vyriausybėje ir Seime stringantys didelės taros (bambalių), kitų neprasmingų pakuočių, kaip grietinės ar jogurto indeliuose pakuojamų vienkartinių alkoholio „dozių“ draudimai gali atnešti naudos visuomenei su sąlyga, kad valdantieji išmoks veiksmus nutaikyti į tikslinę auditoriją, nenumojant ranka į deramą pagalbą geriančiųjų šeimų nariams ir bendruomenėms.
Dainius Kalina yra Verslo konsultantas, startuolių mentorius, rinkodaros ekspertas.
