Karo kirviai kovojant su priklausomybėmis nuo alkoholio nevienodi. Kai kur jie aštriais ašmenimis, o kitur į karą jojama visai be ginklo. Skirtingas požiūris į skirtingus alkoholinius gėrimus kelia klausimų, ar Vyriausybė neskatina alaus vartojimo ir ar nėra tame jokio užkulisinio intereso.
Stebėtis buvo galima dar šios Vyriausybės kadencijos pradžioje, kai labiausiai akcizai buvo padidinti natūraliam vynui, nors net ir be platesnių analizių buvo akivaizdu, jog šis gėrimas nėra pagrindinis priklausomybių šaltinis. Dvigubi standartai akcizų politikoje tęsiami ir toliau. Štai nuo šių metų kovo padidintas akcizų tarifas stipriajam alkoholiui 10 proc., kai alui jis nesikeitė.
Neoficialiai pagal populiariausią alkoholinį gėrimą Europos šalys yra skirstoma į tris dalis. Pietiečiai – ispanai, italai, prancūzai, taip pat ir Balkanų šalys – daugiausiai geria vyną, tokios Vidurio Europos šalys kaip Vokietija, Austrija, Čekija, Šveicarija, Beneliukso valstybės bei Didžioji Britanija priskiriamos vadinamajam „alaus žiedui“ („beer belt“), o Rytų ir Šiaurės Europa, taip pat ir Baltijos šalys – „degtinės žiedui“ („vodka belt“).
Panašu, kad šis skirstymas paseno, mat per pastaruosius keliolika metų tapome alaus valstybe. Tą rodo skaičiai. Dar 2007 m. Lietuvoje suvartota 20,9 mln. litrų gryno alkoholio stipriaisiais gėrimais, o alumi – 18,5 mln. litrų. Per dešimtmetį skaičiai mažėjo ir tai džiugina, tačiau 2017 m. alkoholio daugiau suvartojome gerdami alų, 13,1 mln. litrų, kai stipriaisiais milijonu mažiau.
Skirtingas požiūris į skirtingus alkoholinius gėrimus kelia klausimų, ar Vyriausybė neskatina alaus vartojimo ir ar nėra tame jokio užkulisinio intereso.
Stipriųjų gėrimų realizacija mažėjo kur kas sparčiau nei alaus. Atrodo, kad tam didelės įtakos turėjo ir skirtingas apmokestinimas. Šiuo metu stipriesiems gėrimams taikomas 18,32 eurų už litrą gryno etilo alkoholio, o alui – 7,11 euro už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos. Per dešimtmetį stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai taip pat augo daugiau.
Vertinant Europos Sąjungos kontekste, pagal stipriųjų gėrimų apmokestinimą esame pirmajame dešimtuke, o pagal alaus akcizus maždaug per vidurį. Vyno akcizai pas mus dvigubai didesni už alaus – tai sukeltų širdies smūgį bet kuriam ispanui ar italui. Apskritai pagal vyno apmokestinimą esame ketvirti visoje ES ir čia galime tik ironiškai pasidžiaugti, kad lenkiame Estiją nors vienoje srityje.
O šiais metais Finansų ministerija vėl siūlo didinti akcizą tik stipriesiems gėrimams. Kyla klausimas, ar tai tikrai siekis tęsti kovą su priklausomybėmis ir keisti lietuvių vartojimo įpročius, ar tiesiog vienos alkoholinių gėrimų kategorijos diskriminacija? Akcizų įstatymo pataisos, nutaikytos į stipriuosius gėrimus, ramioje užmarštyje palieka alų, kuris pirmauja pagal gryno alkoholio suvartojimą.
Šios Vyriausybės kadencijos pradžioje pradėjus kelti akcizus visoms alkoholio rūšims, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai deklaravo, jog visos alkoholio rūšys yra vienodai blogos ir išimčių negali būti.
Kai kurie Seimo nariai jau ir viešai kalba, jog parlamento koridoriais vaikšto aludarių lobistai.
Tokia buvo ir Finansų ministerijos pozicija. 2016–2018 m. ši institucija siekė nustatyti ilgalaikius principus, pagal kuriuos akcizo tarifai alkoholiui būtų didinami nuosekliai, nesukeliant kainų šuolių ir vengiant atvejų, kad padidinus akcizą vienai alkoholinių gėrimų grupei, išaugtų kitų alkoholinių gėrimų vartojimas. Dabar šios gairės dėl vienų ar kitų priežasčių pamirštos.
Kalbėdami apie akcizų politiką, neužmirškime ir kitų sprendimų ir jog tuo metu buvo priimtas visas kompleksas priemonių, turinčių užkirsti kelią priklausomybėms nuo alkoholio, tarp jų – reklamos draudimas. Tačiau alus toliau sėkmingai reklamuojamas, mažomis raidelėmis užrašant, jog jis – nealkoholinis. Prievaizdai žiūri pro pirštus į tai, jog aludariai, laisvai reklamuodami nealkoholinį alų, populiarina visą šio gėrimo kategoriją.
Kai neseniai vienas stipriųjų gamintojas ironiškai pašiepė šią situaciją, reklamuodamas nealkoholinę „netrauktinę“, tuomet Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NATKD) toks kūrybingas sprendimas užkliuvo. „Ir kurtiniui aišku, kad čia nealkoholinė“, skelbė reklama. Perfrazuojant ją, kurtiniui visiškai neaišku, kodėl skirtingoms alkoholinių gėrimų kategorijoms taikomi skirtingi standartai, ir tos pačios institucijos leidžia reklamuoti nealkoholinį alų.
Kai kurie Seimo nariai jau ir viešai kalba, jog parlamento koridoriais vaikšto aludarių lobistai. Vasaros pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos aludarių gildijos prezidentas teikė pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai teikė pasiūlymus – neteisėtai užsiėmė lobizmu. Nesinori kurti konspiracijos teorijų, ir net jeigu šie dvigubi standartai yra švarūs, vis dėlto nėra sąžiningi.
Visuomenė patikėti valdančiųjų nuoširdumu galės tik tada, kai teikiami siūlymai bus pagrįsti skaičiais, tyrimais bei sveiku protu ir nesuteiks pagrindo įvairioms sąmokslo ar protekcionistinėms teorijoms kurti. Nuoseklumo, skaidrumo ir teisingo skirtingų alkoholinio gėrimų traktavimo iš valdančiųjų veikiausiai pareikalautų ir kurtinys.
Dainius Kalina yra verslo konsultantas, startuolių mentorius, rinkodaros ekspertas.
