Anot premjero, jo Vyriausybė nuveikė titanišką darbą, kad savivaldybės pereitų prie biokuro šilumai gaminti bei skyrė reikšmingą ES struktūrinių fondų paramą šilumos trasų renovavimui ir biokuro katilų įsigijimui. Ir tai esą buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, nulėmusių, jo žodžiais tariant, šilumos kainų mažėjimą net 7 ct/kWh, jau nekalbant apie savo Vyriausybei priskiriamus nuopelnus, kad sumažėjus ir pasaulinėms naftos kainoms, Lietuvoje šiemet pinga ne tik šiluma, bet ir elektra.
Išanalizavus 2009-2012 metų iš ES struktūrinių fondų skirtą paramą šilumos ūkio pertvarkai galima pastebėti, kad per šį laikotarpį šilumos trasų modernizavimui ir plėtrai buvo skirta daugiau kaip 160 mln. litų, kai tuo tarpu ši Vyriausybė 2013 metais skyrė kiek daugiau negu 26 mln. litų pagal anksčiau patvirtintus prioritetus ir vertinimo kriterijus.
Suprantama, kad 2013 metais skirta ES parama šilumos perdavimo sistemų modernizavimui tik labai nedidele apimtimi buvo panaudota iki metų pabaigos ir tai niekaip negalėjo turėti įtakos šilumos kainų mažėjimui. Todėl pozityvių pokyčių šilumos sektoriuje priežasčių reikia ieškoti kitur, o ne ten, kur jų ieško premjeras.
Pozityvių pokyčių šilumos sektoriuje priežasčių reikia ieškoti kitur, o ne ten, kur jų ieško premjeras.
2009-2012 metų ES struktūrinė parama buvo skirta ne tik šilumos ūkio pertvarkai, bet ir energijos gamybos efektyvumui didinti bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui energijos gamybai. Per šį laikotarpį ES parama vien šiam tikslui sudarė daugiau kaip 245 mln. litų. Ji buvo efektyviai panaudota įdiegiant 29 biokuro ir 12 biodujų katilų. Tokia reikšminga parama ir iki galo įgyvendinti projektai įgalino pasiekti nemažą biokuro dalies kiekio padidėjimą bendrame šilumai gaminti sunaudojamo kuro balanse. 2012 metų pabaigoje biokuro kiekis šiame balanse sudarė apie 30 proc., nors dar 2008 metais biokuras sudarė apie 17 proc., o 2000 metais siekė vos 2 proc.
2013 metais dabartinė Vyriausybė savivaldybėms skyrė daugiau kaip 61 mln. litų biokuro katilams įsigyti. Visi už šiuos pinigus vykdomi projektai yra tik pradinėje įgyvendinimo stadijoje, o su kai kuriomis šilumos tiekimo įmonėmis dar tik derinamos sutartys. Geriausiu atveju, didžioji dalis šių projektų bus baigti įgyvendinti tik 2014 metų antroje pusėje, taigi teigiamo jų efekto dar teks gerokai palaukti.
Šilumos kainų negalėjo sumažinti ir Vyriausybės 2013 metais skirta ES parama biokuro katilų įsigijimui savivaldybėse, kaip mėgsta girtis premjeras. Praėjusiais metais buvo baigiami ankstesnės Vyriausybės pradėti, o ne naujosios valdžios inicijuoti biokuro plėtros projektai. Tad, jei tikėsime premjeru ir manysime, kad prie šių metų šilumos kainos mažėjimo kažkiek prisidėjo ir biokuro plėtra, šį nuopelną reiktų priskirti ne kam kitam, o A.Kubiliaus Vyriausybei.
Begalinis noras pasigirti bei reitingų vaikymasis paskatino ir kai kuriuos net visai kurioziškus dalykus. Vyriausybė prie savo jau 2013 metais skirtos 61 mln. litų ES paramos biokuro katilų įsigijimui prideda ir vadinamuosius rezervinius projektus, kurių suma yra apie 20,3 mln. ir tada viešai deklaruoja, kad biokuro plėtrai skiriama bendra ES parama sudaro daugiau kaip 81 mln. litų.
Yra žinoma, kad rezerviniai projektai – tai tokie projektai, kurie bus finansuojami tik tokiu atveju, jei kiti projektų įgyvendintojai atsisakys savo projektų vykdymo ir jų finansavimui bus skirtos kitų projektų įgyvendinimo metu sutaupytos lėšos. Taigi jokios papildomos lėšos tokiems projektas realiai nėra skirtos, o premjeras tik žongliruoja skaičiais.
Belieka laukti, kuomet premjeras užsikabins medalį už dujų kainų sumažinimą pasaulinėse rinkose, kaip kad padarė su biokuro katilinių plėtra.
Tokia situacija netrukdo Vyriausybės vadovui užsiimti su realybe nieko bendra neturinčios propagandos skleidimu – partijos laikraštyje „Socialdemokratas“ (2013 m. gruodis) A.Butkevičius pateikia iš piršto laužtus skaičius ir darbus: „reikėjo sutvarkyti teisinę bazę tam, kad pradėtume šilumos ūkio pertvarką, galėtume siekti Lietuvos nepriklausomybės nuo Rusijos dujų ir ne mažiau kaip ketvirtadaliu atpigintume šildymo kainas gyventojams.“ Šiuos teiginius A.Butkevičius bando grįsti, neva Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, nurodančiais, jog “2013-2014 m. šildymo sezoną centralizuotai teikiamos šilumos kaina visoje šalyje turėtų mažėti apie 7 ct/kWh.“
Įdomiausia, kad Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos internetiniame tinklapyje nė su žiburiu nerasime duomenų, kad šilumos kaina šiemet mažėja ketvirtadaliu arba minėtais 7 cnt/kWh. Iš komisijos pateikiamų duomenų matome, jog šiluma pirmiausia pigo dėl pasaulinių dujų kainų mažėjimo. To pasekoje, Lietuvoje šių metų sausį šilumos kainos pinga vidutiniškai 9,7 proc., palyginus su prieš metus buvusia kaina. Belieka laukti, kuomet premjeras užsikabins medalį už dujų kainų sumažinimą pasaulinėse rinkose, kaip kad padarė su biokuro katilinių plėtra. Pasaulinėse rinkose kritus naftos kainai iš paskos patraukė ir su ja susietos rusiškų dujų kainos.
Žmonių polinkis girtis ir prisiskirti sau kitų padarytus darbus yra pastebėtas ir tinkamai apibūdintas jau žiloje senovėje. Senovės graikų filosofas Teofrastas teigė, kad „gyrimasis yra savinimasis gėrybių, kurių iš tikrųjų nėra“. Žvelgiant į aprašytą situaciją, kyla vienintelis klausimas – nejaugi išties niekas nepasikeitė nuo Antikos laikų, nors šiandien politikai yra žiniasklaidos kiaurai peršviečiami, o kiekvienas jų žodis gali būti nesunkiai patikrintas?
Dainius Kreivys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
