Dainius Kreivys: Lėlininkai. Blogoji valdymo praktika

Vė­liau, įsi­ki­šus Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bai, Vy­riau­sy­bė at­si­trau­kė ir šių spren­di­mų ne­priė­mė. Ta­čiau la­bai pa­na­šus Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės (LJL) gel­bė­ji­mo pla­nas yra vyk­do­mas. Spren­di­mą su­teik­ti pa­sko­lą pri­ėmė vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

Ga­li­me nu­ma­ny­ti, kad „po sta­lu“ įvy­ko su­si­ta­ri­mas, ku­rio ak­to­riai bu­vo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, su­tei­kian­tys pa­sko­lą LJL. „G&G Sin­di­ka­tas“ dai­na­vo apie to­kią „pa­sa­kė­lę“ – „ra­šė ją pa­sa­ko­riai, o pa­si­ra­šė lė­lės“.

Kad LJL bus gel­bė­ja­ma „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ pi­ni­gais, bu­vo nu­tar­ta lie­pos 24 die­ną vy­ku­sia­me Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me. Po jo Vy­riau­sy­bės spau­dos tar­ny­ba prem­je­ro var­du par­eiš­kė, kad „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ su­teiks SEB ban­kui ga­ran­ti­ją dėl 3 mln. eu­rų pa­sko­los, ku­ri ati­teks LJL, o Vy­riau­sy­bė ati­tin­ka­ma su­ma su­ma­žins „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ di­vi­den­dų mo­kė­ji­mą į biu­dže­tą.

Šiais spren­di­mais prem­je­ras tar­si bul­do­ze­riu per­va­žia­vo per vi­sus And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės pra­dė­tos vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių pert­var­kos pri­nci­pus ir ge­rą­ją įmo­nių val­dy­mo pra­kti­ką.

Prem­je­ras tar­si bul­do­ze­riu per­va­žia­vo per vi­sus And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės pra­dė­tos vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių pert­var­kos pri­nci­pus ir ge­rą­ją įmo­nių val­dy­mo pra­kti­ką.

Dar 2009 me­tais Lie­tu­vo­je pra­dė­ta vals­ty­bės val­do­mų bend­ro­vių re­for­ma rė­mė­si Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) – va­di­na­mo­jo tur­tin­gų ša­lių klu­bo – pa­skelb­tais vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių efek­ty­vios veik­los pri­nci­pais, api­bend­ri­nan­čiais ša­lių na­rių ge­rą­ją pra­kti­ką.

Bu­vo apib­rėž­ti pri­nci­pai, ku­riuos įgy­ven­di­nus vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės tu­rė­tų veik­ti skaid­riai ir efek­ty­viai. Tai – skaid­ru­mas (vie­šai skel­bia­mos me­ti­nės ir ket­vir­ti­nės at­as­kai­tos), am­bi­cin­gų, ne­konf­lik­ti­nių tiks­lų for­ma­vi­mas ir val­dy­mas su­da­rant stra­te­gi­nius pla­nus, įmo­nių at­sky­ri­mas nuo po­li­ti­nės įta­kos ski­riant į jų val­dy­bas ne­prik­lau­so­mus na­rius.

Rem­da­ma­si šiais pri­nci­pais, Vy­riau­sy­bė tik ski­ria įmo­nių ste­bė­to­jų ta­ry­bų na­rius, ku­rie nu­sta­to vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių tiks­lus. Ope­ra­ty­vi­niu va­do­va­vi­mu už­sii­ma ad­mi­nis­tra­ci­ja, ku­rios pla­nus tvir­ti­na ir jų vyk­dy­mą pri­žiū­ri ste­bė­to­jų ta­ry­bos ski­ria­ma val­dy­ba. Spręs­ti, ar teik­ti kam nors pa­sko­las, iš ko sko­lin­tis ir kam nau­do­ti sko­lin­tus pi­ni­gus, – įmo­nės ad­mi­nis­tra­ci­jos, o ne prem­je­ro rei­ka­las.

Į bir­žos pre­ky­bos są­ra­šą įtrauk­tų bend­ro­vių spren­di­mai dėl ban­kro­tų yra es­mi­niai. Jie pir­miau­sia tu­ri bū­ti skel­bia­mi per ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­žą. Tai, kad prem­je­ras su mi­nis­tru apie tai, bus ar ne­bus ban­kro­tas, pra­ne­šė anks­čiau, ne­gu įmo­nė pa­skel­bė bir­žo­je, yra dar vie­nas di­džiu­lis ge­ro­sios val­dy­mo pra­kti­kos ir bir­žos tai­syk­lių pa­žei­di­mas. To­kie pra­ne­ši­mai lei­džia pa­si­pel­ny­ti tiems, ku­rie ži­no Vy­riau­sy­bės spren­di­mus ir nu­ma­no, kaip jie pa­veiks įmo­nės ak­ci­jų kai­ną ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­žo­je.

Spręs­ti, ar teik­ti kam nors pa­sko­las, iš ko sko­lin­tis ir kam nau­do­ti sko­lin­tus pi­ni­gus, – įmo­nės ad­mi­nis­tra­ci­jos, o ne prem­je­ro rei­ka­las.

Prem­je­ro spren­di­mas gel­bė­ti vie­ną vals­ty­bės val­do­mą bend­ro­vę ki­tos pa­gal­ba ir su­kur­ti blo­gą­ją įmo­nių val­dy­mo pra­kti­ką vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­mas ir vals­ty­bės fi­nan­sų po­žiū­riu.

Jei nu­tar­ta su­ma­žin­ti „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ į vals­ty­bės biu­dže­tą mo­ka­mų di­vi­den­dų dy­dį, aki­vaiz­du, kad to­kia da­li­mi ma­žė­ja ir vals­ty­bės biu­dže­tas. Ko­dėl bu­vo ne­ga­li­ma tų pi­ni­gų nu­kreip­ti į bend­ro­vės ka­pi­ta­lą tie­siai iš biu­dže­to ar­ba pa­ves­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai rei­kia­mas lė­šas įmo­nei pa­sko­lin­ti, kaip yra įpras­ta?

Ta­čiau tuo ne­sma­gu­mas dėl įmo­nių skaid­ru­mo ir veik­los veiks­min­gu­mo pri­nci­pų ne­pai­sy­mo ne­si­bai­gia. Prieš ku­rį lai­ką, bir­že­lio 3 die­ną, prem­je­ras, da­ly­vau­da­mas EB­PO Ta­ry­bos po­sė­dy­je ir pra­šy­da­mas pra­dė­ti de­ry­bas dėl Lie­tu­vos na­rys­tės šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, as­me­niš­kai įsi­pa­rei­go­jo mū­sų ša­ly­je įgy­ven­din­ti EB­PO rei­ka­lau­ja­mus pri­nci­pus. O bū­tent vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių veik­los re­gu­lia­vi­mas, jų va­dy­bi­nių ge­bė­ji­mų ir skaid­ru­mo už­ti­kri­ni­mas bei ge­ro­sios val­dy­mo pra­kti­kos die­gi­mas yra vie­nas es­mi­nių or­ga­ni­za­ci­jos rei­ka­la­vi­mų.

„EB­PO Ta­ry­ba kvie­čia Lie­tu­vą de­rė­tis dėl na­rys­tės šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je – tai di­de­lis žings­nis į prie­kį. Pri­klau­sy­da­mi so­li­džiam eko­no­miš­kai bran­džių ir pa­jė­gių vals­ty­bių klu­bui tu­rė­si­me il­ga­lai­kės nau­dos ir dar la­biau su­stip­rin­si­me ša­lies eko­no­mi­ką. Šis kvie­ti­mas – nuo­sek­laus ir at­sa­kin­go Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų dar­bo, re­for­muo­jant ša­lies ūkio sri­čių val­dy­mo mo­de­lį ir sie­kiant ati­tik­ti aukš­čiau­sio ly­gio tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus, re­zul­ta­tas“, – bir­že­lio pra­džio­je džiau­gė­si Vy­riau­sy­bės va­do­vas A.But­ke­vi­čius.

Nuo­sek­lus ir at­sa­kin­gas dar­bas, pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų ir pri­nci­pų lai­ky­ma­sis ti­krai nė­ra stip­rio­ji šios Vy­riau­sy­bės vie­ta.

Dainius Kreivys yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys