Tuomet radome į dugną smengančią ekonomiką, nustekentą šalies biudžetą, netvarkingus viešuosius finansus, mažai pelningas valstybės valdomas įmones, viešuosiuose pirkimuose vyraujančius nesąžiningus susitarimus ir cinizmą, sudėtingas sąlygas šalies ir užsienio verslui bei virtine kitų sisteminių problemų. 2012-aisias dabartinei valdančiai koalicijai palikome vieną sparčiausiai ES augančių ekonomikų, rekordines eksporto apimtis, suvaldytą infliaciją, pelną nešančias valstybines įmones, į Lietuvą atvestus pasaulinio garso investuotojus ir konsoliduotus viešuosius finansus. Šį sąrašą galima tęsti ir toliau, tačiau šiandieną ne apie tai.
Prisimindamas, kiek daug ir kaip skubiai teko dirbti siekiant sutvarkyti socialdemokratų paliktą netvarką ir matydamas dabartinių valdančiųjų neveiksnumą, turiu pastebėti, kad jau šimtą dienų Lietuvą valdo sulėtinto veikimo Vyriausybė.
Kairieji Ministro Pirmininko kolegos Vakaruose iš ankstesniųjų laikų paveldėję įsišaknijusias ekonomines problemas tegali pavydėti Algirdui Butkevičiui tekusio dešiniųjų palikimo. Kol socialistų valdomoje Prancūzijoje viena po kitos uždaromos milžiniškos gamyklos, traukiasi užsienio investicijos ir katastrofiškai auga nedarbas, Lietuvoje matome perteklinį einamosios sąskaitos balansą, augantį bendrąjį vidaus produktą ir itin sparčiai mažėjantį biudžeto deficitą.
Atidžiai sekant Vyriausybės posėdžių bei pasitarimų darbotvarkes, kuriose įrašyta po keletą mažareikšmių sprendimų, apima jausmas, kad tenka stebėti sulėtintą kiną. Viskas ką šiandieną matome, tai įvairiausių darbo grupių kūrimas. Girdėjome kaip vyriausybės vadovas gyrėsi prasidėsiančia daugiabučių renovacija, saulės elektrinių bumo suvaldymu. Tačiau visi paruošiamieji darbai, įgalinę priimti šiuos sprendimus buvo A. Kubiliaus vyriausybės darbas.
Šiandien premjeras nemažai kalba ir apie tai, kad daug nuveikė energetikos sektoriuje ir kokią pasibaisėtiną situaciją rado. Noriu priminti, kad 2008-aisiais paveldėjome ant „Gazprom“ adatos pasodintą Lietuvą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemas sukėlusią sutartį su „Nukem Technologies“, pagaliau prichvatizuotą elektros energijos sektorių. Esant tokiam „paveldui“ Kubiliaus Vyriausybė per ketverius metus pradėjo sėkmingai įgyvendinti Visagino atominės elektrinės, Suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros energijos jungčių su Lenkija ir Švedija projektus. Pradėjome ir kitą esminį darbą – trečiojo ES energetikos paketo perkėlimą į Lietuvos teisės aktus, taip efektyviai panaikinant šaliai brangiai kainuojančias energetines monopolijas.
Premjeras nuolat kalba apie MMA padidinimą, kuris iš esmės nėra prastas darbas, tačiau siūlau vyriausybei atkreipti dėmesį į staiga pradėjusį net sezoniškai išlygintą bedarbystės augimą.
Vyriausybė gali pasigirti populiarumu. Tačiau aukšti reitingai nėra amžini. Sekantis riboženklis, dažniausiai žymintis naujai išrinktos valdžios ir visuomenės medaus mėnesio pabaigą, būna 9 mėnesiai. Tada ir pradeda ryškėti tikrasis Vyriausybės vertinimas visuomenėje.
Todėl tikiu, kad per keletą ateinančių mėnesių pamatysime kitokį veikimą, nei svarbių valstybei energetinių projektų stabdymas, investuotojų vaikymas, privačios medicinos saulėlydis bei dėl ekonomine logika nepagrįstų sprendimų nesurenkamas biudžetas.
Baigdamas šiai vyriausybei ir visai valdančiajai koalicijai norėčiau palinkėti didinti tempą. Didinti tempą idant šis sulėtintas veikimas netaptų uždelsto veikimo bomba Lietuvai.
