Diasporos įsitraukimas gali būti labai įvairus. Gali būti ekonominis, mokslinis, konsultacinis, socialinis ir kt.. Mūsų diaspora – neatsiejama Lietuvos kultūrinės diplomatijos, tarptautiškumo, įvaizdžio formavimo dalis.
Efektyvesniam įsitraukimui būtina sąlyga – veikiantys tinklai tarp valstybės institucijų ir diasporos bei pačioje diasporoje. Nors Lietuvos diaspora gali būti suvokiama kaip platus organizuotas tinklas, kuriam priklauso visi lietuviai, visgi tik nedidelė diasporos dalis, apie 5% dalyvauja šiuo metu egzistuojančiuose lietuvių bendruomenių organizacijose.
Tačiau siekiant, kad kuriamas konsultacijų formatas sklandžiai veiktų, būtina įvertinti galimas rizikas ir numatyti, kaip jų išvengti.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant aktyvaus valstybės bendradarbiavimo su diasporos ekspertais, būtina remti ir stiprinti jau veikiančias organizacijas, kurios panaudotų savo sukauptą patirtį ekspertų tinklo Lietuvai plėtrai ir įgalinimui teikti konsultacijas. Tačiau siekiant, kad kuriamas konsultacijų formatas sklandžiai veiktų, būtina įvertinti galimas rizikas ir numatyti, kaip jų išvengti.
Aiškūs konsultantų ir reikalingos ekspertinės pagalbos sričių apibrėžimas, aiškiai suformuotas poreikis ir tikslas, iškomunikuotas kvietimas ir nuolatinio ryšio palaikymas, komunikavimo principų nustatymas ir kas labai svarbu, apsižvelgimas į pateiktus pasiūlymus motyvuotų diasporos konsultantus dirbti kartu su valstybinėmis institucijomis ir dalintis savo gerąja patirtimi, įgūdžiais ir žiniomis.
Puikiai jau 26 m. gyvuoja LRS ir PLB komisija, kurią vadinu diasporos langu į Seimą. Šios komisijos dėka atsiekėme labai svarbių tikslų, tokių kaip Pilietybės referendumo įgyvendinimas, Pasaulio lietuvių apygardos įsteigimas ir kt.. Taip pat svarbi nuo 2009 m. veikianti Užsienio lietuvių reikalų koordinacinė komisija, kurios veiklos tęsimą, peržiūrint komisijos reglamentą ir persvarstant jos veikimo principus ir siekius, pažadėjo tęsti naujoji Vyriausybė.
Diasporos potencialą savo valstybei stengiasi panaudoti ne viena valstybė.
Diasporos potencialą savo valstybei stengiasi panaudoti ne viena valstybė. Vienos sėkmingiau sujungia Valstybės ir diasporos poreikius ir pasiūlymus. Kitos tik bando rasti prieigą prie neišsemiamų diasporos klodų.
Tačiau diasporos politika turi būti abipusiai naudinga ir vientisa. Tai intelektinio, žmogiškojo potencialo, finansiniai ir kultūriniai mainai. Tiek valstybė turi suprasti ir vertinti užsienyje gyvenančius piliečius kaip vientisą Tautos dalį, neskiriant pagal teritorinę žymę. Neskiriant į „jie“ ir „mes“, bet aiškiai formuluojant vienijančią žinutę, formuojančią atnaujintą Vienos Tautos sąvoką.
Taip pat ir užsienyje gyvenantys tautiečiai, turint minty abipusius mainus, Lietuvos kryptimi siųstų teigiamą žinią, puoselėjant bendrą mums visiems tapatybę ir identitetą. Taip būtų tiesiami tarpusavio supratimo tiltai, kurie sudarytų prielaidas kurti stiprią valstybę.
Nors grįžimo skatinimas yra svarbus kiekvienos didelius emigracijos srautus patyrusioms šalims, tačiau pripažįstame, jog, gyvendami kitose šalyse, tautiečiai dažnai vadinama jos „minkštąja galia“, „Lietuvos ambasadoriais“, formuojančiais požiūrį į Lietuvą, jos ekonominį patrauklumą, galimybes ir svarbą užsienio politikos žemėlapyje.
Nuo naujai išrinkto Seimo darbo pradžios praėjo tik keli mėnesiai, bet jau pasiekėme mažas, bet svarbias pergales. Žingsnius, atliepiant diasporos poreikius ir juos sprendžiant. Jau turime patvirtintą galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę visiems užsienyje gyvenantiems vaikams. Priimtas Aukų įstatymas, kuris įgalins teikti sisteminę pagalbą nukentėjusiems nuo įvairios nusikalstamos veiklos užsienyje.
Jau turime patvirtintą galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę visiems užsienyje gyvenantiems vaikams.
Naujoji Vyriausybės programa labai aiškiai ir konkrečiai įvardino diasporos įtraukimą per paramą lituanistiniam švietimui, sukuriant palankias sąlygas jauniesiems mokslininkams, tyrėjams vykdyti mokslinę veiklą. Tai pasitarnautų skatinant grįžtamąją migraciją, pritraukiant į Lietuvą įvairaus išsilavinimo ir patirties asmenis. Ir žinoma, ryšio išsaugojimas per pilietybės išlaikymą referendumo būdu, kuriam pasiruošimas turi vykti kuo įmanoma greičiau.
Daromi žingsniai įgyvendinant balsavimą Pasaulio lietuvių apygardoje palengvinantis internetinis balsavimas ir pagaliau bus išspręsta asmenvardžių rašyba.
Bendradarbiavimas tarp diasporos ir Lietuvos institucijų labai svarbus, bet kas dar svarbiau – jis turi būti realus, ne popierinis ir konkretus. Remiantis savo, kaip diasporos atstovės, gyvenusios užsienyje ir dalyvavusios įvairiose konsultavimo formatuose patirtimi, galiu pasakyti, kad pasitelkus užsienio lietuvius reikalinga ne tik juos išklausyti, bet būtina aiškiai nusibrėžti, ko kartu siekiame ir kokie pamatuojami rodikliai bus vertinami po 4 , 10 ir 20 metų.
Dalia Asanavičiūtė yra Seimo narė.
