Dalia Asanavičiūtė. Lituanistinis ugdymas – diasporos išlikimo garantas

Prieš ketverius metus, rengiant pirmąjį Lituanistinio ugdymo forumą, turėjome svajonę ir viziją. Viziją apie Lietuvos Valstybės aiškų prioritetą, saugant ir branginant lituanistines mokyklas.
Dalia Asanavičiūtė
Dalia Asanavičiūtė / Asmeninio archyvo nuotr.

Per ketverius metus natūraliai, atrodytų organiškai, nuosekliai visiems kartu siekiant geresnio lituanistinio švietimo kokybės, profesionalumo, vaikų matomų pasiekimų, atėjome iki šiandienos.

Per ketverius metus rengiamo kasmetinio forumo mes viziją pavertėme tikrove ir realybe.

Pirmajame forume svarstėme apie lietuviškosios tapatybės saugojimą per lituanistinio švietimo prizmę.

Tuomet dar turėjome įrodinėti lituanistinių mokyklų svarbą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija tuomet faktais pagrindė lituanistinio švietimo naudą išeivių šeimoms ir Lietuvai.

Antraisiais metais jau kabėjome apie įrankius dvikalbiams vaikams, mokantis lietuvių kalbos.

Nagrinėjome išeivijos jaunimo santykį su lietuvių kalba ir kalbos perdavimo patirtis.

Trečiaisiais metais – aptarėme užaugusias lituanistines mokyklas, pačių lituanistinių mokyklų mokytojų kuriamas profesionalias priemones vaikų mokymui ir mokyklų didėjantį aktualumą.

Šiemet kalbame apie stiprią mokyklą, stiprius mokytojus ir stiprų ryšį su Lietuvos valstybe.

Tačiau kalbame ir apie nepagrįstai perdėtą tobulumo lūkestį iš mokytojų ir vaikų.

Julius Kalinskas/BNS nuotr. Lietuvių kalba
Julius Kalinskas/BNS nuotr. Lietuvių kalba

2021 m. pradėjome tvirtai deklaruodami būtinybę lietuviškosios tapatybės išsaugojimą užsienyje laikyti valstybės prioritetu, lituanistinio švietimo plėtros klausimą įtraukti į nacionalinio švietimo susitarimą ir siekti, kad lituanistinių mokyklų mokinių skaičius didėtų.

Kalbėjome apie būtinybę sustiprinti informacinę kampaniją, skirtą tėvų diasporoje skatinimui vesti vaikus į lituanistines mokyklas.

2024 m. pradedame su pasiektais rezultatais:

  • 2021 m. lituanistinio švietimo įtvirtinimą kaip bendrosios švietimo dalies Nacionaliniame susitarime;
  • 2022 m. Lituanistinėse mokyklose nustatomas mokinių lietuvių kalbos mokėjimo lygis, išduodami mokėjimo lygį patvirtinantys oficialūs pažymėjimai;
  • 2023 m. pirmą kartą skiriama nuolatinė solidi finansinė parama lituanistinėms mokykloms iš valstybės biudžeto;
  • Kasmet rengiamos lituanistinio švietimo populiarinimo kampanijos;
  • Patobulinta lituanistinio švietimo integruotoji programa, sudaryta galimybė pagal šią programą besimokantiems išduoti lituanistinio švietimo pažymėjimus;
  • Sukurtos skaitmeninės mokymo priemonės;
  • Prasidėjo aukštojo mokslo studijos lituanistinių mokyklų mokytojams iš viso pasaulio.

Sutarimas, bendros vizijos turėjimas atveda prie jos įgyvendinimo.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ant Vilniaus televizijos bokšto iškelta Lietuvos vėliava
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ant Vilniaus televizijos bokšto iškelta Lietuvos vėliava

2021 m. pirmojo lituanistinio ugdymo forumo metu priimta Deklaracija prasideda šiais žodžiais: „Mes, lituanistinių mokyklų, akademinės bendruomenės, lietuviškų organizacijų užsienyje ir Lietuvos Respublikos Valstybės institucijų atstovai, SUSIRINKĘ į pirmąjį Lituanistinio ugdymo forumą <...>“

Tuomet susirinkome visi kartu.

Visi kartu tuomet turėjome bendrą tikslą ir sutartą kelią jo siekti. Kartu šiuos ketverius metus numatytų tikslų siekėme.

Kartu ir pasiekėme. Kartu šiandien džiaugiamės stiprėjančia lituanistine mokykla.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų