Atskirties mažinimui ir skirta Tūkstantmečio mokyklos (TŪM) programa ir mokyklų tinklo stiprinimas. Šiame straipsnyje paprastai paaiškinsiu, kokie yra TŪM programos kriterijai ir pagrindiniai akcentai.
TŪM programos vizija – kiekvienas vaikas turi turėti galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje. Pagrindinis tikslas – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje. TŪM finansavimas bus skiriamas ne tik mokyklos infrastruktūros kūrimui, bet ir kompetencijų stiprinimui. Atkreipiamas dėmesys į įtraukųjį ugdymą.
Mokyklos bendruomenės stiprinimas ir telkimas veikti kartu dėl kiekvieno mokinio sėkmės, pozityvių mokyklos bendruomenės santykių kūrimas, kultūrinis ugdymas, integruoto įvairių mokomųjų dalykų (gamtos mokslų, technologijų ir kt.) veiklų taikant inžinerinius bei matematinius elementus stiprinimas – tai kompetencijos, kurių įgyvendinimas svarbi TŪM programos dalis. Taigi vaikas mokysis ne tik draugiškoje ir ugdančioje aplinkoje, bet ir turės galimybę naudotis laboratorijomis, atnaujintomis bibliotekomis, sporto aikštynais. Tokios mokyklos numatomos ne tik didmiesčiuose, bet ir regionų savivaldybėse. Gera aplinka galės naudotis ir džiaugtis vaikai ir regionuose.
Dalyvavimo Tūkstantmečio mokyklų programoje gairės
Esti kritikos, kad vienintelis TŪM programoje dalyvausiančių mokyklų atrankos kriterijus - vaikų skaičius. Tačiau ši prielaida klaidinanti. Programoje gali dalyvauti Lietuvos savivaldybės, kuriose pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas einamaisiais mokslo metais mokosi ne mažiau kaip 1000 mokinių, su nemažiau kaip trejomis savivaldybės mokyklomis. Savivaldybės, kuriose nėra 1000 mokinių arba jose nėra trijų programoje mokykloms keliamus kriterijus atitinkančių mokyklų, kviečiamos bendradarbiauti ir programoje dalyvauti drauge su didesne savivaldybe – rengti bendrus pažangos planus.
TŪM programos vizija – kiekvienas vaikas turi turėti galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.
Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos. Kurios tiksliai tai bus mokyklos, paliekama apsispręsti savivaldybėms.
Tarp privalomų pažangos rodiklių savivaldybėms – mokinių pasiekimų lygio vertinimas. Tarp trylikos pasirenkamų pažangos rodiklių, kurių turi būti nemažiau kaip trys, matuojamas mokytojų amžiaus vidurkis; neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis; švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių dalis; neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis ir pan. Atsiranda unikalūs rodikliai – dėl kurių bus susitarta su kiekviena savivaldybe atskirai. Šie rodikliai turės atitikti keturias programos temines sritis: lyderystė, įtraukusis, kultūrinis ir STEAM ugdymas.
Taigi matome, kad atrankos ir pažangos vertinimas vykdomas apimant visas mokymosi proceso tiek kiekybines, tiek kokybines dalis.
Projekto biudžetas
Tūkstantmečio mokyklų programai numatyta iki 2030 metų skirti 210 mln. Eurų, kurie bus padalinti penkioms investavimo kryptims: švietimo darbuotojų kompetencijų stiprinimui, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimui, įrangos ir mokymo priemonėms įsigyti, infrastruktūros modernizavimui, turimų išteklių prieinamumo gerinimui.
Švietimo darbuotojų kompetencijų stiprinimui skirtos lėšos bus naudojamos švietimo darbuotojų kompetencijų tobulinimui per praktiką (mentoriavimas, šešėliavimas, stažuotės ir kt.), savivaldybės mokyklų pasidalinimui patirtimi, bendrų renginių organizavimui ir pan.. Švietimo darbuotojų kompetencijos svarbios, nes mokytojai turi padėti mokiniams įgyti ne tik įgūdžius, kurie patikrinami egzaminais, bet svarbu ugdyti kūrybiškumo, kritinio mąstymo, sprendimų priėmimo ir mokymosi įgūdžiai. Svarbu išmokti dirbti įtraukiant informacines technologijas, diegti įgūdžius, susijusius su būsima karjera, socialine ir asmenine atsakomybėmis.
Vienas iš 2021 metais pasirašyto Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos įsipareigojimų yra „imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų dermę ir įgalinti pedagogus ugdymo procese taikyti įvairius ugdymo metodus. Garantuoti visiems vaikams saugią ugdymo aplinką, užkertančią kelią patyčių ir smurto apraiškoms, užtikrinant, kad visi pedagogai kartu su kitais darbuotojais įgytų ir nuosekliai tobulintų socialines-emocines bei kitas kompetencijas, leidžiančias atpažinti įvairius vaikų ugdymo(si) poreikius ir juos atliepti.“
Ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimui skiriamos lėšos bus naudojamos mokyklos lygmeniu lyderystės, įtraukiojo, kultūrinio, STEAM ugdymo stiprinimui, skatinimui (intervencijos keturios veiklos srityse).
Svarbu išmokti dirbti įtraukiant informacines technologijas, diegti įgūdžius, susijusius su būsima karjera, socialine ir asmenine atsakomybėmis.
Infrastruktūros modernizavimui skiriamos lėšos bus naudojamos naujos infrastruktūros kūrimui, turimos infrastruktūros įveiklinimui, gerinimui bei plėtrai (sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, baldai, mokyklos prieigos, naujų mokyklų statyba ir pan.), remonto darbams.
Turimų išteklių prieinamumo gerinimui skiriamos lėšos bus naudojamos mokinių pavėžėjimo organizavimui (pvz. į užsiėmimus kitose mokyklose ir pan.), mokyklinių autobusų įsigijimui.
Manymas, kad skirtas projekto biudžetas atguls vien plytų ar stogų pavidalu nėra teisingas. Finansavimas turi pilnai pasitarnauti mokinių ugdymo kokybės gerinimui tiek didinant mokytojų kompetencijas, kuriant bendruomenišką ir kūrybišką aplinką, tiek aprūpinant mokymuisi skirtomis priemonėmis ir patogia infrastruktūra.
Savivaldybių įsitraukimas Tūkstantmečio programos įgyvendinime
Sausio 31 dieną vykusiame Tūkstantmečio mokyklų programos starto paskelbimo renginyje, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius pasidžiaugė aktyviu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiavimu su savivaldybėmis ir atsižvelgimu į teikiamas pastabas. TŪM programa – galimybė mokykloms tapti šiuolaikiškomis ir užtikrinti šiuolaikišką ir kokybišką ugdymą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentuoja, kad savivaldybių įsitraukimas labai svarbus. Tik kartu su savivaldybėmis bus analizuojamos silpniausios vietos, kurias reikia stiprinti ir investuoti mažinant pasiekimų atskirtį. Kartu kompleksiškai apžvelgs ugdymo tobulinimą ir teiks ekspertinę pagalbą.
Besiruošiant mokyklų tinklo stiprinimui savivaldybės švietimo būklės vertinimą analizuojant stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Dar 2016 m. Raseinių rajono savivaldybei besiruošiant
mokyklų tinklo stiprinimui pastebėta, kad mažėja mokinių ir klasių komplektų, didėja jungtinių klasių komplektų skaičius; neoptimalus mokyklų, įgyvendinančių formaliojo švietimo programas, tinklas turi įtakos neefektyviam mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimui; žemi dalies mokyklų mokinių standartizuotų testų rezultatai ir pagrindinio ugdymo pasiekimai; maža dalis abiturientų pasiekia valstybinių brandos egzaminų aukštesnįjį pasiekimų lygį arba išlaikymo šimtu balų ribą, t. y. gauna 86-100 balų įvertinimą; negerės ugdymo kokybė ir sąlygos, nes lėšų trūkumas neleis mokyklų aprūpinti ne tik naujomis mokymo priemonėmis, bet ir atnaujinti senų, nebus sąlygų individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą, teikti pagalbą mokiniams.
Pastebėta, jog racionalizavus mokyklų tinklą pagal mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus ir klasių komplektavimo principus didės bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės įgyti kokybišką ugdymą; lėšas, kurios tenka laisvoms mokymosi vietoms finansuoti, bus galima panaudoti edukacinių erdvių atnaujinimui ir/ar modernizavimui, ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui; mokyklų patalpos bus naudojamos racionaliai, atnaujinamos ir modernizuojamos; mažės mokyklų išlaikymo kaštai.
2020 m. Raseinių rajone atlikus mokyklų tinklo pertvarką, mokymo lėšų užteko ir netgi liko už sudėtingą darbą pedagoginių darbuotojų priedams išmokėti.
Širvintų rajono savivaldybei 2021 metais įvertinus švietimo situaciją rajone, teigiama
„Švietimo įstaigų tinklas turi būti pertvarkytas, kad mokiniai gautų kokybišką ugdymą už Savivaldybei prieinamą kainą. Mokyklų ir klasių jose komplektavimas turi atitikti valstybės skiriamą finansavimą bendrajam ugdymui, o sumažinus švietimo pastatų skaičių, sutaupytas lėšas Savivaldybė skirtų švietimo pastatų būklei ir mokymosi aplinkai gerinti, vaikų fizinį ir psichologinį saugumą garantuojančioms programoms įgyvendinti.
Optimaliai sutvarkytas mokyklų tinklas užtikrintų geresnes darbo sąlygas pedagogams (tokias kaip pakankamas darbo krūvis dailės, muzikos, istorijos, fizikos ir matematikos mokytojams), geresnes ugdymosi sąlygas mokiniams (pavyzdžiui, geresnis pamokų tvarkaraštis – dėl didesnio skaičiaus mokytojų) ir leistų taupyti bei tikslingiau panaudoti bendrajam ugdymui skirtas lėšas“, - teigiama Širvintų rajono savivaldybės pranešime.
Panašias išvadas padarė ir kitos savivaldybės. Taigi matome, kad mokyklų tinklo racionalizavimas teigiamai atsiliepia mokinių pasiekimams, ugdymo kokybės užtikrinimui ir lėšų panaudojimui mokytojų atlygių didinimui ir mokymo kokybės gerinimui.
Dažnai tenka girdėti, kad mokyklų tinklo pertvarka, Tūkstantmečio mokyklų programa didins atskirtį regionuose. Tačiau mokymosi aplinkos gerinimas, mokytojų kompetencijų tobulinimas , mokytojų pilno etato užtikrinimas, mokomų dalykų pasirinkimo užtikrinimas, mokyklos bendruomenės stiprinimas ilgainiui atneš gerų rezultatų tiek mokinių pasiekimuose, tiek mažins pasiekimų atskirtį.
Deja, PISA tyrimai (Tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) yra kas trejus metus vykdomas tarptautinis švietimo tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, pritaikyti tai nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų) atlikti 2015 ir 2018 metais vertinant Lietuvos moksleivių skaitymo ir matematikos gebėjimus rodo ryškų mokinių pasiekimų kritimą miesteliuose ir kaimuose. Todėl imtis priemonių atskirties mažinimui turime imtis jau dabar, kad po kelių metų galėtumėme džiaugtis pasiektais rezultatais kiekvieno vaiko gerovei.
