Dalia Drobnienė: Pagalba stambiam verslui – iš žemės gelmių

Rusnei, kurioje gyvena per pusantro tūkstančio gyventojų, anksčiau vandenį tiekdavo seniūnija. Prieš kelis dešimtmečius mūsų vandens ūkį perėmė UAB „Šilutės vandenys“ ir nuo to laiko praktiškai visi rusniškiai esame šios bendrovės klientai. Seime siūlomos Žemės gelmių įstatymo pataisos šią situaciją pakeistų.
Seniūnė Dalia Drobnienė
Seniūnė Dalia Drobnienė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Dėl vandens kokybės dabar skundžiasi nebent tie, kurie gyvendami kaime dar naudoja šulinių vandenį. Mūsų šeima turi ir kaimo turizmo sodybą, todėl kartą per metus privalome atlikti vandens kokybės tyrimus. Jų rezultatai visada yra geri – vandenį savo klientams galime tiekti be jokių apribojimų. Mūsų sodybos svečiai vandenį giria ne tik dėl jo skonio, bet ir dėl jo minkštumo, kas yra didelis privalumas prausiantis tokiu vandeniu.

Rusnės seniūnijoje „Šilutės vandenų“ tiekiamą vandenį naudoja ir čia įsikūrusi žemės ūkio bendrovė, stambūs ūkininkai, žuvies perdirbimo įmonė bei smulkesnieji verslininkai, gaminantys tautinio paveldo sertifikatu pažymėtą produkciją.

Seime rengiamos Žemės gelmių įstatymo pataisos, kurios leistų gręžti gręžinius ir iš jų nemokamai išgauti po penkiasdešimt kubinių metrų vandens vietoj dabar leidžiamų dešimties kubų. Mūsų seniūnijoje yra vos keli gręžiniai ir labai abejoju, ar dabar centralizuotai vandenį gaunantys mūsų ūkininkai susigundytų gręžtis savo gręžinius. Manau, kad mūsų krašto žmonėms tai daryti bus paprasčiausiai nenaudinga.

O atokiau gyvenantys ir kaimo turizmo sodybas turintys verslininkai yra linkę ne tik jungtis prie centralizuoto vandentiekio bet ir pageidauja centralizuotų kanalizacijos tinklų.

Savaime suprantama, kad eilinių vartotojų nedžiugintų perspektyva už vandenį mokėti daugiau, kas nutiktų jei penkis kartus padidinus iš gręžinių leidžiamo išgauti vandens kiekį nuo centralizuoto vandentiekio Šilutės rajone atsijungtų savo gręžinius išsigręžę stambūs vartotojai.

Jei bus priimtos įstatymo pataisas, nuo centrinių tinklų atsijungs didesni vartotojai. Jie vandenį gaus pusvelčiui, o likusieji turės veržtis diržus.

Neramu ir dėl to, kad priėmus tokias pataisas penkiasdešimt kubinių metrų per parą iš savo gręžinio išgauti galėsiantys vartotojai su padidėjusiu nuotekų kiekiu galėtų tvarkytis kaip kas išmano.

Rusnė, kaip ir kiti Šilutės krašto miesteliai, yra mėgstami turistų. Čia Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra daug kaimo turizmo sodybų. O savo svečiams būsime įdomūs tol, kol turėsime laukinę neužterštą gamtą.

Nuo 1998 metų „Šilutės vandenys“ perėmė 63 nugyventas seniūnijų ir kaimų vandenvietes. Jų sutvarkymui įmonė skyrė savo lėšas. Palaipsniui tvarkant kaimų vandenvietes gyventojams tiekiamo vandens kaina stipriai nepakilo, nes investicijos palaipsniui atsipirko dėl padidėjusio vartotojų skaičiaus.

Jei bus priimtos įstatymo pataisas, nuo centrinių tinklų atsijungs didesni vartotojai. Jie vandenį gaus pusvelčiui, o likusieji turės veržtis diržus. Stambesniems vartotojams išsigręžus savo gręžinius ir atsijungus nuo vandentiekio, sumažėtų centralizuotai tiekiamo vandens sunaudojimas, o tai neišvengiamai padidintų jo savikainą.

Penkis kartus padidinti nemokamai išgauti leidžiamo vandens kiekį siūlantys politikai tik kalba apie varguolius, o iš esmės tai naudinga tik stambiems vartotojams. Priėmus šią įstatymo pataisą tektų spręsti ir nuotekų problemą. Kur pateks penkis kartus didesnis neapskaitytų nuotekų kiekis, taip pat niekas negali atsakyti.

Dalia Drobnienė yra Rusnės seniūnė.

Penkis kartus padidinti nemokamai išgauti leidžiamo vandens kiekį siūlantys politikai tik kalba apie varguolius, o iš esmės tai naudinga tik stambiems vartotojams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis