Kita vertus, atsakymai į šiuos klausimus kaip tik gali padėti šį iššūkių laikotarpį įveikti ir įmonėms, ir jų darbuotojams bei pakylėti bendrą veiklą į visiškai naują lygmenį. Ir pagrindinis klausimas yra labai paprastas – kodėl mes tai darome?
Angliškai atsakymas į šį klausimą vadinamas „purpose“. Kaip dažnai nutinka, sunku rasti vieną lietuvišką žodį, kuris tiksliai perteiktų sąvokos „purpose“ reikšmę. Ji gali būti verčiama ir kaip „prasmė“, ir „misija“, „tikslas“ ar „paskirtis“. Kita vertus, kalbant šia tema reikšmių įvairovė kaip tik gali išeiti į naudą. Todėl šiuo atveju leisiu sau „purpose“ versti taikydamas abreviatūrą PMPT, kuri ir apima minėtą prasmę, misiją, paskirtį ir tikslą.
Manau, neperdėsiu teigdamas, PMPT yra viena populiariausių ir dažniausiai sutinkamų sričių vadybos tyrimuose ir praktikoje. Jai vis daugiau dėmesio skiria ir Lietuvos bei pasaulio įmonės bei organizacijos.
Rūpi ir darbuotojams, ir vartotojams
Viena iš priežasčių, skatinančių verslo ir akademinę bendruomenę visu rimtumu nagrinėti veiklos prasmingumo temą, yra neraminantys skaičiai. 2018 m. visame pasaulyje apklausus daugiau kaip 19 000 darbuotojų, paaiškėjo, kad vos 16 proc. jų yra įsitraukę į savo darbą ir darbovietę. Kaip rodo tyrimų kompanijos „Gallup“ duomenys, šis rodiklis per pastaruosius dešimtmečius keitėsi nedaug.
2018 m. visame pasaulyje apklausus daugiau kaip 19 000 darbuotojų, paaiškėjo, kad vos 16 proc. jų yra įsitraukę į savo darbą ir darbovietę.
Šioks toks pagerėjimas buvo užfiksuotas šiais metais, pasauliui susidūrus su COVID-19. Gegužę į savo darbą įsitraukusių, entuziastingų, savo veiklai pasišventusių darbuotojų skaičius JAV pasiekė 38 proc. ir buvo aukščiausias nuo 2000-ųjų metų, kai atliekami tokie tyrimai. Galima svarstyti, kokios priežastys paskatino tokį pokytį. Viena iš jų gali būti ir ta, kad pandemija – tai milžiniškas sukrėtimas, daugelį paskatinęs susitelkti kovoje prieš virusą.
Kita vertus, apie prasmingumą ir darbuotojų įsitraukimą buvo vis garsiau kalbama ir iki pandemijos. Pastebėta, kad įsitraukę darbuotojai pasižymi geresniais darbo rezultatais, yra kur kas mažiau linkę keisti darbo vietą. Tokie komandos nariai patiria mažiau sveikatos sutrikimų, yra mažiau linkę perdegti, jau nekalbant tiesiog apie kitokią gyvenimo kokybę ir juntamą pasitenkinimą savo veikla.
Vienas svarbiausių veiksnių darbuotojų įsitraukimui yra tikslo bei prasmės suvokimas. Kaip rodo pasaulinės konsultacijų bendrovės „Mc Kinsey“ tyrimai, darbuotojai puikiai suvokia organizacijos paskirties svarbą: 82 proc. teigia, kad organizacijoms svarbu turėti tikslą, 72 proc. nurodo, kad „purpose“ turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys nei pelnui. Tiesa, tik 4 iš 10 apklaustųjų pripažino, kad jų organizacijų PMTP apibrėžimai šį tą reiškia, t.y. daro poveikį.
Įsitraukę darbuotojai pasižymi geresniais darbo rezultatais, yra kur kas mažiau linkę keisti darbo vietą.
Prasmė ir paskirtis tampa vis svarbesnė ne vien darbuotojams. Antai, prieš porą metų vadybos konsultavimo kompanijos „Accenture“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad du trečdaliai vartotojų renkasi prekių ženklus atkreipdami dėmesį į bendrovės kultūrą ir skaidrumą. Daugiau nei pusei, 52 proc., apklaustųjų svarbu, kad prekės ženklui rūpėtų daugiau nei jų parduodamos prekės ir paslaugos, ir kad bendrovės siekiai atitiktų paties vartotojo vertybes.
Tai suvokdamos pirmaujančios pasaulio bendrovės skiria vis didesnį dėmesį savo PMTP paieškoms, apibrėžimui ir diegimui organizacijos veikloje. Vienas įtakingiausių verslo žurnalų „Forbes“ rėžia be užuolankų: „purpose“ tapo penktuoju šiuolaikinės rinkodaros atramos tašku arba „penktąja P“, šalia gaminio (angl. product), kainos (angl. price), pateikimo arba vietos (angl. place) ir informavimo (angl. promotion).
„Tai padeda verslui“
Pavyzdžių, kokia galinga gali būti PMTP grindžiama veikla, netrūksta. Štai, amerikiečių sporto prekių gamintoja „Patagonia“ prieš porą metų misijos apibrėžimą ir pakeitė jį iš gana plataus į paprastą ir tuo pat metu ambicingą teiginį: „Patagonia“ veikia, kad išgelbėtų mūsų gimtąją planetą“ (Patagonia is in business to save our home planet).
Ši misija vykdoma ne tik puoselėjant tvarią veiklą, dalį pajamų skiriant aplinkos apsaugos organizacijoms. Bendrovė nevengia ir gana kontroversiškų veiksmų kovodama už tai, kuo tiki. Pavyzdžiui, 2017 m. bendrovė į teismą padavė prezidentą Donaldą Trumpą, po to kai jis ėmėsi mažinti kai kurių gamtos paminklų teritoriją. Protestuodama prieš kai kurių JAV politikų veiksmus, įmonė į savo gaminius įsiuvo etiketes, skatinančias „išbalsuoti netikėlius lauk“.
2011 m. „Patagonia“ juodojo penktadienio metu paskelbė reklamą, raginančią nepirkti jos megztinio, atkreipdama dėmesį į išteklius, suvartojamus drabužių gamybai. Nors galima būtų pasišaipyti, kad šios reklamos poveikis buvo priešingas ir įmonės pardavimai ūgtelėjo trečdaliu, tokia reklama yra vykęs pavyzdys, iliustruojantis, kaip kompanijos principai tampa neatsiejama jos veiklos ir rinkodaros dalimi.
Komentuodami, kokią įtaką PMTP turi veiklai, įmonės vadovai atsako lakoniškai: „it‘s good for business“ („tai gerai verslui“). Tą patvirtina ir skaičiai. Be kita ko, kompanija, kurios metinės pajamos siekia apie milijardą dolerių, pasižymi itin nedidele darbuotojų kaita. Ji siekia apie keturis procentus ir yra trigubai mažesnė nei sektoriaus vidurkis. Kalbant paprastai, žmonės linkę dirbti organizacijoje, kurios principai atitinka jų pačių vertybes, ir kuri daro daugiau nei tik „kala pinigus“.
Ir pasaulyje, ir Lietuvoje netrūksta atvejų, kai įmonių deklaruojamos vertybės ir siekiai gerokai prasilenkia su jų veiksmais.
Suprantama, įkvepiančių pavyzdžių yra gerokai daugiau, ir bendrovės savo PMTP atranda ne vien aplinkos apsaugos srityje. Štai, kosmetikos gamintoja „Dove“ savo vizijos apibrėžime išreiškia siekį padėti pasaulio moterims atskleisti savo grožį ir potencialą, kad išvaizda taptų pasitikėjimo savimi šaltiniu. „Starbucks“ nė žodžiu nemini kavos, bet siekia įkvėpti žmones. „IKEA“ savo misija įvardina galimybę kiekvienam žmogui gyventi jaukiuose namuose, o pirmasis lietuviškas „vienaragis“ „Vinted“ kelia sau tvarų tikslą – gaminius „iš antrų rankų“ paversti pirmuoju pasirinkimu. Ir tokių pavyzdžių tik daugėja.
Pradėti nuo savęs
Žinoma, PMTP turi poveikį organizacijai ir jos veiklai, jei yra puoselėjami nuoširdžiai. Ir pasaulyje, ir Lietuvoje netrūksta atvejų, kai įmonių deklaruojamos vertybės ir siekiai gerokai prasilenkia su jų veiksmais. Tereikia prisiminti skandalingas istorijas šių metų pradžioje, kai kurių bendrovių elgesį pirmojo karantino metu, ir taps aišku, kad skambių šūkių nepakanka. Būtina ir jais gyventi.
Tačiau gali būti, kad nei pati organizacija, nei jos darbuotojai iki šiol net ir nebuvo susimąstę apie savo paskirtį, tikslus ir jų dermę. Taigi, kur ir kaip ieškoti savųjų PMTP?
Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių – pradėti nuo savęs. Prisiminti rytą, kai su džiaugsmingu nekantrumu šokote iš lovos, kad tučtuojau imtumėtės vykdyti tai, ką buvote suplanavę. Prisiminti dalyką ar veiklą, dėl kurios nebijote patirti gėdos ir per kurią galite pamiršti net ir pavalgyti. Pagalvoti, dėl ko norėčiau būti prisimenamas? Bei paklausti savęs, ką aš su džiaugsmu darau dėl kitų, kad pakeisčiau jų gyvenimus?
Yra tikimybė, kad jūsų mintyse iškylanti veikla nebus susijusi su dabartine jūsų darbine veikla. Todėl dabar kviečiu pagalvoti apie savo komandą, įmonę ar organizaciją, kurioje praleidžiate trečdalį savo gyvenimo, bei paklausti dar kartą: ką mes kartu su džiaugsmu darome dėl kitų, kad pakeistume jų gyvenimus?
Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių – pradėti nuo savęs.
Gali būti, kad atsakymai padės atrasti naujų sąlyčio taškų tarp jūsų ir organizacijos – galbūt vėl su džiaugsmu kibsite į savo užduotis arba imsitės naujų atsakomybių. Gali būti, kad padėsite organizacijai rasti dar neatrastą kryptį – naujus produktus, klientus ar rinkas. Greičiausiai paieškoms į šį klausimą subursite kolegas ir kartu pradėsite pokyčius. Ir svarbiausia, ieškodami atsakymų į šį klausimą jūs padėsite organizacijoms iš naujo užmegzti ryšį su darbuotojais, klientais, tiekėjais ir verslą supančia bendruomene.
Geriausias laikas – dabar
Ką paieškos į tokius, rodos, egzistencinius klausimus gali duoti organizacijoms? Kaip jau minėjau, jos didina darbuotojų įsitraukimą, skatina naujas idėjas ir pokyčius. O svarbiausia – padeda kurti naują, stipresnę ir atsparesnę įmonės kultūrą, bei iš naujo suburia darbuotojus bendram tikslui.
Geriausias laikas užduoti sunkius ir nepatogius klausimus – dabar. Pirmoji pandemijos banga privertė visus susitelkti ir greitų ieškoti sprendimų krizėje. Virusui pratrūkus antrą kartą, susiduriame su visiškai kitokiais iššūkiais – darbuotojų nuovargiu nuo nuotolinio darbo, kritusia motyvacija, blogėjančiomis ekonominėmis prognozėmis. Tad pasibaigus pandemijai išliks tos organizacijos, kurios jau šiandien sau užduos sunkiausią klausimą – ką mes kartu su džiaugsmu darome dėl kitų, kad pakeistume jų gyvenimus?
Dr. Dalius Misiūnas yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
