Kodėl svarbus kritinis mąstymas?
Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dėl sparčios technologinės pažangos iki 2020 m. pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, kurios šiandien laikomos svarbiausiomis darbinėje veikloje.
Didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami technologinių inovacijų pagalba. Tai reiškia, kad darbo rinkoje reikės vis mažiau „paprastų” bazinių gebėjimų ir daugiau sudėtingesnių (angl. complex) įgūdžių: kūrybiškumo, analitinio mąstymo, problemų sprendimo.
Tokie įgūdžiai lems ne tik individualią sėkmę darbo rinkoje, bet ir valstybės ekonomikos konkurencingumą. Šalims, kurios savo švietimo sistemoje nesugebės skirti tinkamo dėmesio jų ugdymui, bus sunku kurti šiuolaikišką, žiniomis ir aukštosiomis technologijomis paremtą ekonomiką.
Siekiant ugdyti mokinių kompleksinius įgūdžius, Suomija nusprendė palaipsniui atsisakyti tradicinių „dalykinių“ pamokų (kaip istorija ar chemija) ir pereiti prie „teminio“ mokymo, kai pamokoje integruojamas iš karto kelių dalykų dėstymas.
Deja, Lietuvoje rizikuojame patekti būtent į tokią situaciją: esame vieni iš paskutiniųjų Europos Sąjungoje (ES) pagal darbuotojus, dirbančius imliose žinioms (angl. knowledge-intensive) srityse, atsiliekame nuo kitų ES šalių ir pagal tai, kokia darbo jėgos dalis dirba aukštųjų technologijų sektoriuje. Tam, kad šie rodikliai pasikeistų, reikia ne tik investicijų ir naujų darbo vietų, bet ir žmonių, kurie galėtų jose dirbti – gebančių kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, spręsti sudėtingas problemas.
Mokykime ne „kalti“, o mąstyti
Formuoti kritinio mąstymo, problemų sprendimo, kūrybiškumo įgūdžius būtina pradėti dar ankstyvosiose švietimo sistemos pakopose. Dviračio tam išradinėti nereikia, pakaktų pasimokyti iš kitų šalių sėkmės istorijų. Viena svarbiausių pamokų, apie kurią kalbame jau ne vienerius metus – mokymo procese daugiausia dėmesio skirti ne informacijos įsisavinimui, o savarankiškam mąstymui, gebėjimui spręsti problemas.
Tokių šalių kaip Suomija, kurios švietimo sistema vertinama kaip viena geriausių pasaulyje, mokyklose mažiau galvojama apie įvertinimus ar standartizuotus testus, daugiau dėmesio skiriama pačiam mokymosi procesui, kai vaikai skatinami kūrybiškai mąstyti, aktyviai dalyvauti užsiėmimuose. Siekiant ugdyti mokinių kompleksinius įgūdžius, Suomija taip pat nusprendė palaipsniui atsisakyti tradicinių „dalykinių“ pamokų (kaip istorija ar chemija) ir pereiti prie „teminio“ mokymo, kai pamokoje integruojamas iš karto kelių dalykų dėstymas.
Investuokime į mokytojus
Kitas didžiulis iššūkis, kurį privalome išspręsti – gabių, motyvuotų žmonių pritraukimas į švietimo sistemą. Mokytojo profesiją vėl turime paversti prestižine.
Deja, šiuo metu svarbiausias specializuotas pedagogus ruošiantis Lietuvos universitetas reitinguose nepatenka net tarp 10-ies geriausių šalies aukštųjų mokyklų. Tai net įgimtą mokytojo pašaukimą turintiems žmonėms gali tapti atstumiančiu veiksniu. Mokytojo profesija dažniausiai nėra gabiausių Lietuvos absolventų pirmųjų pasirinkimų sąraše.
Visgi tokių Europos šalių kaip Čekijos, Estijos ar tos pačios Suomijos pavyzdžiai rodo, kad situaciją galima pakeisti. Norint pasirinkti studijuoti mokytojo profesiją Suomijoje, reikia būti ne tik tarp geriausių absolventų, būtina didžiulė motyvacija, kūrybiškumas ir atsidavimas, nes konkurencija stojant į šią profesiją yra milžiniška.
Toks susidomėjimas tiesiogiai susijęs su pedagogo statusu visuomenėje. Suomijoje mokytojo profesija prilyginama gydytojo ar teisėjo – keliami itin aukšti standartai norint ją įgyti, užtikrinama konkurencinga atlygio sistema. Suomijos pedagogų darbo krūviai sudėlioti taip, kad jie gali daug dėmesio skirti pasiruošimui užsiėmimams, profesiniam tobulėjimui. Panašiai turėtų būti ir Lietuvoje.
„Skaitmenizuokime“ įgūdžius kuo anksčiau
Kitas dalykas, į kurį taip pat turėtume atkreipti dėmesį galvodami apie švietimo sistemos gerinimą, yra technologijos.
Ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija neabejotinai pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pamatu. Skaitmeninių įgūdžių trūkumas šiandien yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria ES. EK duomenimis, beveik pusė ES gyventojų šioje srityje neturi pakankamos kvalifikacijos, nors jau artimiausioje ateityje net 90 proc. darbo vietų reikalaus tam tikrų skaitmeninių įgūdžių.
Skaitmeninių įgūdžių trūkumas šiandien yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria ES.
Akivaizdu, kad šių įgūdžių ugdymą reikia pradėti kuo anksčiau. Didžioji Britanija prieš keletą metų nusprendė mokyklose visus vaikus pradėti mokyti programavimo dar pradinėse klasėse. Panašiu pavyzdžiu seka Estija, Suomija ir vis daugiau kitų šalių. Jos supranta, kad toks sprendimas gali tapti labai svarbiu strateginiu pranašumu po 10-15 metų.
Lietuva turi daug gabių, darbščių žmonių, kurių baziniai įgūdžiai ir žinios ne tik niekuo nenusileidžia, bet neretai net lenkia tarptautinius vidurkius. Tačiau šiandieninėje ar juo labiau ateities darbo rinkoje vien to nepakaks. Todėl privalome investuoti į tokių kompleksinių įgūdžių kaip kritinis mąstymas ugdymą, nes be jų negalėsime sukurti modernios ir sėkmingos valstybės.
Dr. Dalius Misiūnas yra UAB „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas