15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 01 /22:40

Dalius Misiūnas: Lietuvos universitetų galvosūkis: skaičius prieš tikslą?

Pastaruoju metu viena karščiausių temų Lietuvoje yra aukštojo mokslo reforma. Daugiausiai ir garsiausiai kalbama apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą. Suremiamos ietys dėl to, kas su kuo turėtų jungtis ar nesijungti, kiek aukštųjų mokyklų reikia Vilniuje ar Kaune, kas laukia Klaipėdos ir Šiaulių.
Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Tačiau šiose diskusijose retai užduodamas esminis klausimas: kokio rezultato tikimės įgyvendinę pokyčius aukštųjų mokyklų tinkle? Kitaip tariant, kokia turėtų būti Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo vizija?

Lietuvos universitetai turėtų būti...

Visų pirma, konkurencingi. Lietuvos universitetai turi būti ne tik geriausi „savo kieme“, bet pelnyti pripažinimą regioniniu ir tarptautiniu mastu. Jie turi siekti patekti ne tarp geriausių pasaulio universitetų TOP 500, o bent jau į TOP 300.

Konkurencingi universitetai, be abejo, reiškia kokybiškas studijas, kas atsispindėtų aukštuose stojimo baluose ir geruose absolventų įsidarbinimo pagal profesiją rodikliuose. Tai turėtų būti universitetai, kuriuose dauguma studentų studijas vertintų labai gerai, todėl šias aukštąsias mokyklas rinktųsi ir užsienio studentai. Tokie universitetai išsiskirtų savo mokslinės produkcijos kiekiu, lemiančios aukštus citavimo indeksus, bei pritrauktu finansavimu iš užsienio ar verslo organizacijų.

Antra, Lietuvos universitetai turėtų būti efektyvūs, arba, kaip įvardija EBPO, „value for money“ – kuomet kokybiškas studijų procesas užtikrinamas optimaliomis sąnaudomis. Tokių universitetų administravimo kaštai turėtų sudaryti 10-15 procentų nuo visų sąnaudų. Besidubliuojančios programos turėtų išnykti, pasiliekant tik geriausias. Tuo tarpu programos, kuriose studentų skaičius nesiekia 10, būtų vykdomos tik išimtinais atvejais. Administravimo ir turto valdymo veiklos turėtų būti optimizuotos taip, kad joms skiriamas dėmesys ir resursai netrukdytų susikoncentruoti į pagrindinę veiklą – tyrimais paremtas studijas.

Trečia, ir svarbiausia – geri universitetai prioritetą turėtų teikti juose dirbantiems žmonėms. Tai reiškia, kad Lietuvos universitetuose dirbančių mokslininkų ir dėstytojų atlygis turėtų neatsilikti nuo ES vidurkio.

Trečia, ir svarbiausia – geri universitetai prioritetą turėtų teikti juose dirbantiems žmonėms. Tai reiškia, kad Lietuvos universitetuose dirbančių mokslininkų ir dėstytojų atlygis turėtų neatsilikti nuo ES vidurkio. Jiems būtų sudarytos visos galimybės dirbi pilnu etatu vienoje institucijoje ir nemažiau kaip pusę savo laiko skirti tyrimams. O tyrimų finansavimas, kuris būtų skiriamas profesoriams nepriklausomai nuo institucijos, pritrauktų pačius geriausius talentus iš viso pasaulio.

Ko reikia, kad vizija virstų realybe?

Šiai vizijai pasiekti galimi du keliai. Pirmas, „iš viršaus į apačią“, kuomet valstybė suformuluoja strategiją ir ją įgyvendina per aukštųjų mokyklų finansavimo bei kokybės valdymo sistemas. Tai užtruktų keletą metų ir, greičiausiai, būtų pakankamai skausminga kai kurioms aukštosioms mokykloms. Bet yra ir kitas kelias – „susitelkimo“, kuomet pačios aukštosios mokyklos imasi atsakomybės ir lyderystės.

Universitetų vadovų lyderystė prisiimant atsakomybę už Lietuvos aukštojo mokslo ateitį yra esminis faktorius siekiant geresnės kokybės. Ši atsakomybė turėtų būti juntama ne tik už savo universitetą, bet ir už visą sistemą. Deja, šiuo metu turime situaciją, kuomet kai kurie vadovai gindamiesi mušasi į krūtinę, kad su jų vadovaujamu universitetu viskas gerai ir problema yra ne jų „kieme“, arba, kad dėl visko kaltas finansavimo trūkumas. Neretai prisidengiama ir universitetų bendruomenės atstovavimu, kad būtų galima išvengti pokyčių.

Aukštųjų mokyklų situaciją galima palyginti su valstybės valdomomis įmonėmis: kai akivaizdu, kad reformos yra būtinos, kur kas geriau, jei organizacija imasi iniciatyvos jas vykdyti pati, o ne laukia, kol pokyčiai ateis „iš viršaus“. Tokiu atveju rezultatas yra ne tik mažiau skausmingas, bet ir greitesnis bei geresnis.

Nesu aukštojo mokslo ekspertas, tačiau žinau, kad tai yra strategiškai svarbi sritis mūsų valstybės ateičiai. Taip pat kaip Lietuvos pilietis tikiu inovatyvios bei sėkmingos Lietuvos vizija.

Galiausiai, esu dar ir mokesčių mokėtojas, todėl noriu, kad aukštųjų mokyklų finansavimo sistema būtų kokybiška ir efektyvi. To nepasieksime, jei ir toliau pagrindinis klausimas aukštojo mokslo sistemos kontekste bus universitetų skaičius. 8, 5 ar 3 universitetai – didelio skirtumo nėra. Vizija ir tikslas svarbesni už skaičius.

Dr. Dalius Misiūnas yra „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais