Iš 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos mokslo ir verslo slėnių (toliau – slėnių) koncepcijai Lietuvoje buvo skirta beveik 600 mln. EUR. Visi šie milijonai jau investuoti į slėniuose esančius pastatus ir jų infrastruktūrą. Tačiau kol kas nėra atsakymo į esminį klausimą – kokią grąžą duos šios investicijos? Toks vertinimas ypač aktualus dabar, kai naujam ES finansinio programavimo etapui (2014-2020 metai) projektuojama daugiau kaip 600 mln. EUR „sumaniosios specializacijos“ paramos programa.
2010 metais Lietuvoje lankėsi ilgametę patirtį inovacijų ir tyrimų valdyme turintis amerikietis Markas Crowellas. Kalbėdamas apie slėnių projektų galimybes, jis pažymėjo, kad labai svarbu sukurti inovacijų ekosistemą ir „matuoti“ jos daromą įtaką verslo ir mokslo bendradarbiavimui, o ne skaičiuoti, kiek ES milijonų paramos „įsisavinta“ ir už tai, pavyzdžiui, įrengta kvadratinių metrų biurų.
Visi šie milijonai jau investuoti į slėniuose esančius pastatus ir jų infrastruktūrą. Tačiau kol kas nėra atsakymo į esminį klausimą – kokią grąžą duos šios investicijos?
Kalbėdamas apie sėkmingas investicijas į mokslą M.Crowellas pateikė įkvepiantį Šiaurės Karolinos pavyzdį.
Prieš penkiasdešimt metų ji garsėjo kaip tekstilės, baldų ir tabako pramonės valstija, kurios ekonominio augimo strategija buvo paremta mažomis žemės kainomis, pigia darbo jėga ir mažais mokesčiais. Tai kažką labai primena, ar ne?
Tačiau viskas apvirto aukštyn kojomis, kai Šiaurės Karolina pasuko nauja kryptimi – ėmėsi mokslinių tyrimų biotechnologijų srityje. Vien dėl šio sprendimo pagal vidutines pajamas valstija iš 49 vietos pakilo į 23-ią.
Štai ir daugiau skaičių: Šiaurės Karolinos investuotas vienas doleris pritraukė 99 USD papildomo finansavimo, kiekvienas pagrindinių mokslininkų atlyginimams išleistas doleris garantavo 37 USD atliekamiems tyrimams, o per 10 metų išleisti 1,2 mlrd. USD kasmet atneša po 1,4 mlrd. USD grąžos per mokesčius. Tai labai sektinas pavyzdys, todėl kyla klausimas, kas galėtų pakeisti lietuvišką MITA statistiką ir užtikrintų investicijų grąžą?
„Norėčiau grįžti dirbti Lietuvai, tačiau visi mėginimai tai padaryti baigėsi mandagiu pasiūlymu paskaityti vieną kitą paskaitą“, – taip kalbant esu girdėjęs ne vieną užsienyje dirbantį lietuvį mokslininką. Į asociaciją susibūrę kelios dešimtys geriausiuose pasaulio universitetuose dirbančių lietuvių mokslininkų jau dešimtmetį Lietuvai siūlo investuoti ne tik į pastatus ar įrangą, bet ir į svarbiausią turtą – žmones.
Verta būtų pasinaudoti Suomijos ir Singapūro išbandyta praktika – įgyvendinti „50 profesorių“ idėją. Jos esmė yra pakviesti 50 patyrusių mokslininkų dirbti Lietuvoje, suteikiant jiems veiklos laisvę ir pilną prieigą prie slėnių įrangos.
Šiuo atveju verta būtų pasinaudoti Suomijos ir Singapūro išbandyta praktika – įgyvendinti „50 profesorių“ idėją. Jos esmė yra pakviesti 50 patyrusių mokslininkų dirbti Lietuvoje, suteikiant jiems veiklos laisvę ir pilną prieigą prie slėnių įrangos.
Pirmiesiems keletui metų jiems veiklos finansavimą užtikrintų Lietuva, o vėliau patys mokslininkai turėtų prisitraukti investicijų iš tarptautinių fondų ar kitų finansavimo šaltinių.
Anksčiau „50 profesorių“ idėja dėl finansavimo trūkumo buvo atidėta, tačiau dabar, kai kuriama „Sumaniosios specializacijos“ platforma, atsiranda galimybė šią idėją paversti realybe.
Visgi, vertinant šią idėją ir kitus projektus, vertėtų sugrįžti prie pagrindinio iššūkio – įvertinti investicijų į mokslą poveikį. Kol tai nebus atlikta, neturėsime pagrindo pasirinkti strategines kryptis. Galbūt šis iššūkis vertas geriausių šalies ekonomistų dėmesio?
Dr. Dalius Misiūnas yra UAB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius