Remiantis tarptautiniu mastu pripažįstamomis vadybos teorijomis Lyderis yra tas žmogus, kuris įžvelgia galimybes ten, kur kiti dar nemato. Jei 99 teisės aktai skelbia, kad „negalima“, o vienas – „galima“, tai lyderis remsis juo ir visomis kitomis priemonėmis, kad pasiektų tikslą. Ir atvirkščiai, administratorius, turėdamas 99 „taip“ ir 1 „ne“, kabinsis už to vieno „ne“ – kad tik kas nenutiktų (pagal Čechovo „Žmogus futliare“ pagrindinio veikėjo logiką).
Taip nutiko su kandidato į Lietuvos Prezidentus, Sąjūdžio pirmeivio dr. Arvydo Juozaičio viešai išsakytu netikėtu pasiūlymu kaip reiktų kovoti su Lietuvos regionų ekonominiu nuosmukiu ir ištuštėjimu: skatinti regionų vidaus mainus per „trumpąsias prekybos grandines”, panaudojant vietinėse bendruomenėse pripažįstamus vietinius pinigus. A.Juozaičio komanda netgi parengė įstatymo projektą – Tautos iždo ir vietinių pinigų įstatymą. Šis projektas paremtas daugelio ES bei kitų Vakarų šalių (JAV, Kanada, Brazilija) patirtimi, kuriose greta euro ar nacionalinių valiutų tuo pat metu veikia vietinių pinigų, elektroninio ir popieriniais atsiskaitymo vienetais paremto „abipusio kredito” (angl. mutual credit) sistemos.
Šis pasiūlymas sulaukė labai priešiškos Lietuvos „administratorių“ pašaipios ir net melagingos reakcijos šalies spaudoje, esą tokį siūlymą galima būtų įgyvendinti tik nutraukus ryšius su Europos Sąjunga... Jei tai ne melu grįsta politinė propaganda skirta triuškinti pavojingam politiniam lyderiui, tai tuomet – akivaizdus etatinių „administratorių“ neišprusimo paliudijimas. Pašaipūnai netikėtai atsiskleidė nieko nežinantys apie socialinės politikos instrumentą, kuris daugiau kaip dvejus dešimtmečius jau taikomas tarptautinėje praktikoje.
Vietiniai bendruomenių pinigai ir vietinės atsiskaitymo sistemas (angl. CES – Community Exchange Systems; LETS – Local Exchange Trading Systems) – ne tik legaliai veikia Europos Sąjungoje ir Euro zonos šalyse, bet ir yra skatinamos, kad padėtų socialiai ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms grįžti į prasmingą gyvenimą.
Pašaipūnai netikėtai atsiskleidė nieko nežinantys apie socialinės politikos instrumentą, kuris daugiau kaip dvejus dešimtmečius jau taikomas tarptautinėje praktikoje.
Pacituosiu keletą dokumentų:
1. „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams“ (2014), šį dokumentą parengė vietos plėtros ekspertai Paulas Soto ir Peteris Ramsdenas o išplatino Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, Jūrų reikalų ir žuvininkystės, Regioninės ir miestų politikos generaliniai direktoratai.
Šiame EK dokumente akcentuojamos bendruomenės iniciatyvos darniai plėtojant vietos socialinį – ekonominį gyvenimą, sprendžiant vietos regionų problemas, kurios yra kelis kartus aštresnės, nei miestuose. O vietos atsiskaitymo sistemos CES, arba LETS, naudojant vietinius pinigus yra vienas iš socialinės ekonomikos sistemos elementų.
„Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ (BIVP) yra Europos Komisijos vartojama sąvoka, kuria apibūdinamas principu „iš apačios į viršų“ grindžiama plėtros politika. „Įgyvendinant BIVP, iniciatyvos imasi vietos gyventojai, kurie užmezga vietos partnerystės ryšius, parengia ir įgyvendina integruotos plėtros strategiją,“ – rašoma dokumente.
BIVP taikymo sritis – „problemų, kaip socialinė įtrauktis, klimato kaita, romų ir kitų palankių sąlygų neturinčių grupių atskirtis, jaunimo nedarbas, nepriteklius miestuose, miesto ir kaimo vietovių ryšiai ir t. t., sprendimas“.
„Visuomenė į partnerių grupių galimybės veikti vietos lygmeniu jau dabar reaguoja įvairiais būdais: pavyzdžiui, nauju socialiniu ir teritoriniu metodu grindžiamu verslumu, imantis įvairių savitarpio pagalbos iniciatyvų ir kolektyviai naudojant bendruomenės turtą, tobulinant sutrumpintas produktų tiekimo grandines“, – rašoma dokumente.
O siekiant regionų atgaivinimo, siūloma:
-
„Remti naują veiklą, susijusią su vietos būstų renovacija, energijosgamyba vietoje, energijos taupymu, naujais esamų pastatų naudojimo būdais, atliekų perdirbimu ir t. t.;“
-
„Remti naujų formų verslą, įskaitant socialinę ekonomiką ir socialines įmones;“
-
„Remti vietos valiutos programas (angl. LETS), laiko bankus, savanoriškojo darbo ir kitas sistemas, kuriose nepanaudoti nedirbančių asmenų ištekliai naudojami vietos poreikiams tenkinti.“
2. Informacija apie euro kaip legalios mokėjimo priemonės statusą euro zonoje ir jo kaip nacionalinės valiutos praktinį panaudojimą.
„Sandorių metu sutarties šalys gali laisvai naudotis kitomis oficialiomis užsienio valiutomis, turinčiomis teisėtos mokėjimo priemonės statusą (pvz., Svaras sterlingų arba JAV doleriu). Tas pats pasakytina ir apie privačiai išleistus pinigus, pvz., LETS – Vietinės prekybos mainų sistemas (pvz., Tam tikrose bendruomenėse esančias mokėjimo kortelių sistemas) arba virtualias valiutų schemas (pvz., Bitcoin).
Daugiau ar mažiau išplėtotų vietinių pinigų sistemų yra visose ES šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje.
Nors jos nėra oficialios valiutos ir neturi teisėto mokėjimo priemonės statuso, šalys gali susitarti jas naudoti kaip privačias lėšas, nepažeidžiant oficialios valiutos. Tokiu būdu šios privačių pinigų formos gali būti laikomos ekonominiu turtu. Privatiems pinigų sandoriams ir verslui taikomos bendrosios prekių prekybos taisyklės, tokios kaip mokesčių teisė, verslo teisė, pinigų plovimo įstatymas ar kiti. Tačiau jos nėra oficialios valiutos ir joms netaikomos pinigų teisės“, – rašoma dokumente.
Tarptautinė patirtis rodo, kad vietinių pinigų sistemos gerai veikia, jeigu atitinkamoje teritorijoje yra sudaroma plati juridinių ir fizinių asmenų asociacija, kuri sutartiniu pagrindu pripažįsta tokius vietinius pinigus kaip vietinių prekių ir paslaugų mainų atsiskaitymo/apskaitos priemonę. Daugiau ar mažiau išplėtotų vietinių pinigų sistemų yra visose ES šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje.
Šitokių vietinių mainų grandinių plėtra mūsų šalyje padėtų sukurti socialinę infrastruktūrą, atsparią finansinių krizių ciklams o tuo pačiu ir pagrindą žaliajai ekonomikai, kuriai Lietuva turi tinkamas sąlygas.
Dalius Serafinas yra sambūrio „Lietuva yra čia" tarybos narys, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir vadybos administravimo fakulteto profesorius.
