Lietuvoje turime Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), kuri turėtų padėti perkančiosioms organizacijoms vykdyti viešuosius pirkimus, konsultuoti ir vykdyti kitas teisės aktais priskirtas funkcijas, bet nesmerkti, neironizuoti ir nebadyti pirštais. Ypač dėl koronaviruso plitimo esant tokiai sudėtingai situacijai Lietuvoje ir pasaulyje.
Visi turi savo nuomonę, o besivaikantys pigios šlovės tik ir laukia progos dar labiau sujaudinti žmones, skleidžiant baimę ir kaltinimus dėl netinkamų ar laiku nepriimtų sprendimų. Galiu suprasti, kodėl taip elgiasi tam tikri visuomenės veikėjai, tačiau man nesuprantama VPT pozicija. Pastarasis VPT komentaras (2020 lapkričio 13 dienos) verčia abejoti VPT, kaip padedančiosios institucijos, vaidmeniu.
Tad, kaip Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos (NVSPL) vadovas, jaučiu pareigą pasisakyti šiuo klausimu.
Lengva kalbėti, kritikuoti praėjus laikui ir net asmeniškai neatsidūrus toje situacijoje. Tačiau visai kas kita savalaikiai analizuoti ir priimti strateginius sprendimus.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus pareigas pradėjau eiti 2020 m. spalio 1 d. Norėjosi aplinkybių, dar labiau skatinančių tobulėjimą, bei naujų iššūkių. Ir jų gaunu su kaupu – įkritau tiesiai į įvykių sūkurį su sparčiai didėjančiu COVID-19 susirgimų skaičiumi, augančiu atliekamų tyrimų skaičiumi, staigiu mobiliųjų tyrimų punktų išaugimu papildomomis 19 vietų bei, atitinkamai, kardinaliai augančiu koronaviruso tyrimams būtinų priemonių poreikiu. O lėtai judantys viešieji pirkimai naujoms priemonėms pirkti jau buvo paleisti iki tol.
Ar aš būčiau strategavęs ir viešuosius pirkimus planavęs kitaip? Lengviausia būtų pasakyti „taip“ ir kaltinti kitus. Visada lengva kalbėti, kritikuoti praėjus laikui ir net asmeniškai neatsidūrus toje situacijoje. Tačiau visai kas kita savalaikiai analizuoti ir priimti strateginius sprendimus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriose tuo metu esi – Lietuvos Respublikos teisės aktus, ministerijos ir kitų valdžios institucijų siūlymus ir rekomendacijas, skirtingas mokslininkų prognozes, ekspertų įvertinimus, tą akimirką turimą biudžetą bei personalo kompetencijas, patirtį, kiekį, fizinius pajėgumus (primenu, kad šių metų NVSPL vidutinis specialisto su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu atlyginimas tėra 721 EUR / neto) ir kt.
Pradėjus dirbti tapo akivaizdu, kad priemonių koronaviruso tyrimams atlikti pirkimas vieno viešojo pirkimo metu tik kelių mėnesių laikotarpiui yra rizikingas. Dėl ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, staigiai didėjančių susirgimų ir besiplečiančio tyrimų atlikimo vietų skaičiaus. Jei pirmosios pandemijos bangos metu buvo suplanuota, kad priemonių užteks ilgesniam laikotarpiui, net ir su pasilikta atsarga, realybė smogė taip, kad tyrimų poreikis kardinaliai išaugo, atitinkamai priemonės sunaudojamos žymiai greičiau, o viešųjų pirkimų procedūros nuo to nė per plauką netapo greitesnės.
Tad nauji viešieji pirkimai suplanuoti taip, kad koronavirusui diagnozuoti reikalingų priemonių įsigijimas būtų bent pusės metų laikotarpiui, kad turėti didesnį rezervą. Visi viešieji pirkimai koronavirusui diagnozuoti reikalingoms priemonėms įsigyti, šiuo metu vyksta per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO LT), siekiant užtikrinti maksimalų skaidrumą. Tiesa, šie naujieji pirkimai, kuomet vieno pirkimo metu priemonių bus įsigyjama iškart pusei metų į priekį, dar neseniai pradėti, tad sunku prognozuoti, kada tiksliai jų rezultatų sulauksime.
VPT tiksliai žino, kiek tai trunka ir teigia, kad „tarptautinės vertės pirkimų atveju vidutinis laikas nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iki sutarties sudarymo Lietuvoje 2016–2019 metais svyravo nuo 59 iki 69 dienų ir šiuo laikotarpiu buvo vienas trumpiausių tarp Europos Sąjungos valstybių. Palyginimui, Latvijoje šis terminas svyravo nuo 59 iki 96 dienų, Italijoje nuo 193 iki 216 dienų.“
Ar dar reikia kam nors aiškinti, ką reiškia daugiau nei du mėnesiai pasaulinės pandemijos kontekste? Tokie terminai gal ir galėtų būti pateisinami stabilios situacijos sąlygomis, bet teigti, jog lietuviška biurokratija yra geresnė, nei itališka, mažų mažiausiai keista. Tai, kad Italijai buvo sudėtinga tvarkytis su pandemija, visas pasaulis matė. Galbūt iš tikrųjų VPT įvardinta Italijos viešųjų pirkimų procedūrų trukmė (biurokratija) prie to prisidėjo?
Be to, tai tik vidutinė trukmė iki sutarties sudarymo. Jei planuotume būtent pagal šią VPT nurodytą vidutinę trukmę, galime ir toliau turėti tokias situacijas, kai sandėlyje lieka nedžiuginantis priemonių kiekis. Štai, pavyzdžiui, situacija dėl garsiųjų mėgintuvėlių.
Priminsiu, kad turėjome paskelbtą pasiūlymų eilę iš 5 tiekėjų ir tikėjomės, kad netrukus bus sudaryta sutartis. Ir kas nutiko? Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 8 dalis nustato sutarties sudarymo atidėjimo terminą, kas iš esmės reiškia, jog laimėtojas apsispręsti, ar sudarys sutartį, turi net 10 dienų. Pirmos vietos laimėtojui visgi negalint užtikrinti įsipareigojimų įvykdymo, antros vietos laimėtojas, matydamas, kad taip pat šiuo metu negali eksportuoti mėgintuvėlių iš užsienio, iš karto neatsisako sutarties sudarymo, o delsia ir toliau, kadangi pirmosios vietos laimėtojui atsisakius sudaryti sutartį, antrasis taip pat turi 10 dienų apsispręsti.
Sutarties sudaryti ir gauti būtinų prekių greitai negalime, o jei taip elgsis ir kiti tiekėjai, sutarties sudarymo terminas gali nusikelti ir gerokai ilgiau nei mėnesiui. Formaliai, vadovaujantis „puikiuoju“ viešųjų pirkimų reglamentavimu, tiekėjai teisūs, net jei moralumo tame sunku rasti. O jei pasiūlymų eilę sudarytų ne 5, o 10 tiekėjų? O jei tarp jų vyktų susitarimas, kad visi maksimaliai ištemptų turimą laiką iki tol, kol, tarkime, kokios šeštos vietos laimėtojas sugebės susiderinti ir atsivežti reikiamą prekių kiekį, kurio dabar neturi, bet tikisi turėti po mėnesio ar dviejų? O jei dar viešojo pirkimo procedūros būtų apskųstos? Bet gal jau net nebesileiskime į tokias kalbas, nes tokiu atveju prognozės tampa visai niūrios – prekių sulauktume tik 2021 metais.
Bet, anot VPT, juk „reikėjo planuotis iš anksto“. Tikslių orų neįmanoma suprognozuoti savaitei į priekį, bet štai, pasirodo, galima labai iš anksto ir labai konkrečiai numatyti koronaviruso plitimą – kiek tiksliai kurį mėnesį turėsime susirgimų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, numatyti kada kokioje valstybėje bus susirgimų pikas, numatyti, kada kurios valstybės teisės aktai uždraus perkamų priemonių eksportavimą ir dar netgi aiškiaregiškai numatyti, kad, tarkime, pasiūlymų eilėje pirmi keturi tiekėjai, iš kurių rudenį bandysime pirkti reikiamas priemones, suplanavę mums pristatyti jas būtent iš X valstybės, kurioje epidemiologinė situacija paūmėjo ir gamyklos nebespėja patenkini savo šalies poreikių arba tapo draudžiamas koronaviruso suvaldymui reikalingas prekių eksportas.
Žinoma, ir įvertinti tai, kad jie visi maksimaliai dels atsisakyti sudaryti sutartį ir mes dar papildomai bent mėnesį turėsime laukti, kol galėsime užbaigti viešųjų pirkimų procedūras ir sudaryti sutartį su, pvz., penktuoju ar šeštuoju tiekėju. Nors kitas tiekėjas ir sako „galiu pristatyti priemones nors ir dabar, nes aš importuoju jas iš Z valstybės, kurioje epidemiologinė ir teisinė situacija yra palanki šių prekių išvežimui“. Bet jei, tarkim, galėsime sudaryti sutartį tik po pusantro mėnesio, kokia bus epidemiologinė situacija ir koks tuo metu bus teisinis reguliavimas valstybėje Z dėl prekių, reikalingų kovai su koronavirusu, eksporto? Aš, deja, nesu orakulas ir pasakyti to negaliu.
Tikslių orų neįmanoma suprognozuoti savaitei į priekį, bet štai, pasirodo, galima labai iš anksto ir labai konkrečiai numatyti koronaviruso plitimą.
Visgi, atsižvelgiant į tokį VPT užtikrintumą dėl galimybės aiškiai suplanuoti koronaviruso pandemijos plitimą, iš anksto žinoti tiek mūsų Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų būsimus sprendimus (pvz., kad per vieną mėnesį papildomai bus įsteigti 19 mobiliųjų tyrimų punktų), tiek kitų valstybių, kuriose yra gaminamos tyrimams būtinos priemonės, būsimas epidemiologines situacijas bei atitinkamus teisės aktus, norėčiau paklausti, gal norite suplanuoti apsaugos priemonių bei tyrimams reikalingų priemonių poreikį ateinantiems metams ir jas nupirkti?
Be to, nupirkus pernelyg didelį prekių kiekį, kurio nebeprireiktų, rinkoje atsiradus vakcinai ar vaistams nuo koronaviruso, tikėtina, jog kontroliuojančių institucijų galite būti apkaltinti neteisingu planavimu ir neracionaliu valstybės lėšų panaudojimu bei greičiausiai svečiuose sulauksite kokių nors tarnybų. Gali atsirasti naujesnės, tobulesnės perkamų prekių versijos, galinčios užtikrinti, pvz., tikslesnį ar greitesnį tyrimų atlikimą, o galbūt pigesnės.
Be to vietos priemonėms sandėliuoti taip pat nėra begalinės. Taip, galima jas plėsti, bet ir vėl susiduriame su viešaisiais pirkimais dėl jų įrengimo, susiduriame su papildomu laiku ir lėšomis, kurios gali būti ir neskirtos bei visais kitais niuansais. Tad nenupirkite vienu kartu per daug. Reikia iškart planuoti ir prekių pristatymo grafikus.
Vietos priemonėms sandėliuoti taip pat nėra begalinės.
Reikia įvertinti ir tai, jog naudojami reagentai ir priemonės turi griežtus galiojimo laikus, kaip pvz., šiuo metu naudojami viruso RNR skyrimo reagentai, kurie galioja iki 2021 m. birželio 15 d., SARS-CoV-2 detekcijos reagentai galioja iki 2021 m. balandžio 9 d., naujesnė partija iki 2021 m. gegužės 9 d. Tad jų per daug nupirkus bus be reikalo iššvaistytos valstybės lėšos.
Dar galėčiau paminėti, jog pirmoje metų pusėje asmens apsaugos priemonių kainos buvo daug didesnės nei dabar. Tad jei sutartys būtų buvusios sudarytos labai iš anksto, kaip siūlo VPT, dabar būtume priversti jas pirkti žymiai didesne nei rinkos kaina. Juk viešųjų pirkimų sutartyse kainų keisti negalima. O tai jau būtų neracionalus lėšų panaudojimas.
Tad prašau VPT, kaip kompetentingiausios institucijos Lietuvos viešųjų pirkimų srityje pasiūlyti sprendimą, kaip, vadovaujantis išgirtuoju viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu, išspręsti susiklosčiusią situaciją ŠIANDIEN! Užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, jog dar vasario mėnesį esu dalyvavęs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotame susitikime kartu su viešųjų pirkimų specialistais iš perkančiųjų organizacijų.
Dar galėčiau paminėti, jog pirmoje metų pusėje asmens apsaugos priemonių kainos buvo daug didesnės nei dabar.
Teikėme siūlymus viešųjų pirkimų reguliavimo supaprastinimo klausimais, o šių dienų kontekste taip pat jau buvome inicijavę diskusiją su VPT, dalyvaujant SAM ir CPO LT atstovams. Deja, siūlymai dėl galimų sprendimų sklido iš visų, išskyrus VPT. Pastarosios institucijos atstovai nepateikė nei vienos idėjos, nei vieno siūlymo, kaip būtų galima užtikrinti visuomenės interesą šiai dienai, vadovaujantis „puikiuoju“ esamu Viešųjų pirkimų įstatymu.
Vis dėlto yra ir džiugių naujienų. Jau greitai sulauksime naujojo VPT vadovo. Viliuosi, jog savo veržlumu ir orientacija į rezultatą jis įneš pozityvių pokyčių viešųjų pirkimų biurokratijoje.
Na ir, žinoma, norėčiau priminti, kad priemonių testavimui kol kas turime, mėgintuvėlių – taip pat. Ir darome viską, priešingai nei kolegos VPT, kad tyrimai nesustotų, nes nuo to priklauso žmonių gydymas ir gyvybės.
Danas Bakša yra Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktorius.
