Ar visiškai tikrai taip greitai mutuojanti ir prisitaikanti Corona grupės virusų COVID 19 rūšis kilo iš Kinijos turguose taip plačiai pardavinėjamų gyvūnų - šikšnosparnių ir gyvačių, kuris pradėjo plisti ir tarp žmonių? Kiek tai lemia geopolitinė situacija bei Kinijos ir JAV ekonomikos lenktynės? Kada atsiras vakcina ir vaistai nuo šios rūšies viruso? Kodėl sunkiau serga vyresnio amžiaus žmonės? Kokia geriausia viruso plitimo suvaldymo strategija? Visiems šiems klausimams atsakyti reikia laiko iš retrospektyvos ir patikimų tyrimų. Aišku tik viena, kad niekas visko iki galo nežino. Tad tokioje neaiškioje nesuprantamoje ir nežinomoje situacijoje geriausias valstybių stabilumo ir stiprybės išbandymas yra veiksmai, kurie neleidžia virusui plisti, o atsiradus tą plitimą užkardo ir sustabdo, o taip pat gydo susirgusius ir leidžia išvengti mirčių. Ir tai ne tik valdžios veiksmai, bet svarbiausia mūsų visų piliečių, t. y. mūsų valstybės veiksmai.
Man visuomet nepatinka, kai nesuprasdami situacijos ir neturėdami pakankamai kompetencijos nežinomą dalyką pradeda komentuoti visi kas netingi. Tačiau šį kartą šiomis aplinkybėmis turime suprasti, kad svarbu pasitelkti ne tik specialistus ir įsiklausyti į juos, bet ir išnaudoti kolektyvinį intelektą, t. y. savo piliečių nuomones ir pastebėjimus. Kartais, kai nesupranti visko iki galo, netikėtas pasiūlymus gali būti lemtingu. Tik svarbu, kad tos nuomonės nebūtų panikos aitrinimui, o mūsų visų piliečių, t. y. mūsų valstybės saugumo užtikrinimui nukreipti veiksmai. Tik taip mes prisidėsime prie mūsų visų gerovės. Kai baigsis pandemija, tuomet galėsime ne tik atsakyti į savo iškeltus specialiuosius klausimus, bet ir įvertinti, kaip mes visi prisidėjome prie mūsų valstybės išsaugojimo.
Vengti socialinių kontaktų, laikytis asmeninės higienos plaunant rankas, kosint ir čiaudint į alkūnę, neliečiant veido, tvarkant ir vėdinant namus, elgtis pilietiškai, padėti artimiesiems ir kaimynams, saviizoliuotis atsiradus kvėpavimo sistemos infekcijos sutrikimams - atrodo tai paprastos ir žmogiškos priemonės, kurios po tam tikro laiko turės teigiamą įtaką mūsų visų įpročiams ir visuomenės nuostatoms. Ir tai bus svarbu ir ateityje, vengiant kitų ir žymiai labiau paplitusių infekcinių susirgimų, tokių, kaip gripas ir kita ūmi virusinė respiracinė infekcija.
Žmonės visuomet daugiausiai reikalauja iš savo pačių išrinktos valdžios. Ir visuomet linkę ją kritikuoti, ką ji bedarytų. Valdžia yra mūsų visų atspindys. Ko nežinome mes, kaip gali žinoti valdžia? Bet kritikuoti lengviausia. Vadinasi, turime jai padėti. Niekas nežino geriausios šios infekcijos užkardymo strategijos. Kinijos, Singapūro pavyzdys parodė, kad drastiškomis žmonių izoliavimo ir laisvo judėjimo suvaržymo priemonėmis bei medikų pastangomis, galima apriboti ligos plitimą. Švedija ir Jungtinė Karalystė eina kitu keliu ir mano, kad visuomenei įgijus visuotinį imunitetą, bus galima sustabdyti ligos plitimą, todėl riboja daugiausiai senų žmonių judėjimą ir kontaktus. Visgi žvelgiant iš valdžios pozicijos, kai kalbame apie žmonių gyvybes ir kai tiek daug neaiškumų, visuomet strategiškai yra geriau padaryti daugiau ir net per daug, nei delsti ir nieko nedaryti. Resursai (bent jau žadama) bus pasitelkti nemaži.
Sveikatos sistema, kurioje nuolat susikaupia tiek daug nepasitenkinimo jau vien dėl skausmo ir negandų iškankintų žmonių sankaupos, taip pat turės išbandymo ir patikrinimo laikotarpį. Medikams šiuo laikotarpiu nuolat reikia dirbti nestandartinėje, nežinomoje ir besikeičiančioje aplinkoje su labai ribotais resursais ir piliečių spaudimu. Kiekvienam žmogui visuomet atrodo, kad jo sveikatos situacija yra svarbiausia. Todėl čia labai svarbus darbo organizavimo persitvarkymas išmintingai ne vien besąlygiškai ribojant visas planines intervencijas ir tyrimus, bet ir išvengiant ligų manifestacijos į sunkesnes būkles ir padarinius su komplikacijomis. Juk ne veltui kai kurių, pvz. onkologinių ligų gydyme taikoma „žalių“ koridorių strategija, t. y. įtariant piktybinį onkologinį susirgimą, žmogus turi būti ištirtas ir pradėtas gydyti per tris savaites.
Medikai skundžiasi, kad per daug ribojamas tyrimų dėl viruso skaičius. Galėtų būti daugiau laboratorijų, greičiau priimami sprendimai dėl dezinfekuojančių skysčių gamybos, sparčiau pasirūpinta pačių medikų apsaugos priemonėmis. Būtų puiku, kad patarimai ir veiksmų koordinavimas ne tik visuomenėje per žiniasklaidą, bet ir sveikatos priežiūros įstaigoms vyktų taip pat intensyviai. Reikia sudaryti galimybę sveikatos priežiūros įstaigoms keistis patirtimi ir priimamais sprendimais atskirose situacijose, pvz. sukurti sveikatos priežiūros įstaigų karštą liniją. Sveikatos sistemai taip pat bus gera pamoka, kaip tarpusavyje susitelkti, kaip persiorientuoti. Ar tik kovoti atsisakant papildomų darbų ir įsipareigojimų, ar padėti kolegoms. Medikų sveikatos būklės apsauga ir pervargimas ne mažiau svarbūs spręstini aspektai. Kaip malonu išgirsti, kad verslininkai pradėjo vykdyti socialines akcijas palengvinant jų darbą ir aprūpinant maistu.
Taigi, turime visos mūsų valstybės stiprybės ir stabilumo išbandymo momentą, tiek valdžios, tiek kiekvieno iš mūsų. Ar tapsime geresni, kai viskas pasibaigs? Tikiu, kad taip.
Prof. dr. Danguolė Jankauskienė yra Mykolo Romerio universiteto Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė.
